Šamanas ir trys pasauliai.

Filosofijos, religijos, mokslo, misticizmo ir magijos šaknys nusidriekia į tolimą praeitį. Šiuolaikinis žmogus, homo sapiens, daug senesnis, nei daugumai atrodo. Antropologų iškasenos vis papildo mokslo žinias apie žmonijos amžių. Senieji piešiniai ant uolų yra jų nežodinis palikimas. Šie piešiniai yra kur kas svarbesni už regimą jų turinį: žmonių, gyvūnų figūros, medžioklių ar kovų scenos. Tai buvo maginės priemonės, kurias šamanai naudojo siekdami pritraukti savo bendruomenei ar genčiai sėkmę ir sveikatą, sustiprinti karių drąsą, padidinti vaisingumą ir t.t. Šamanas arba žynys, arba žiniuonis – tai tarpininko tarp regimo ir neregimo pasaulių prototipas. Jis galėjo bendrauti su gamtos, augalų ir gyvūnų dvasiomis, kuriančiomis ir griaunančiomis jėgomis, daugybe dievų ir saugančių dvasių. Savo bendruomenei šamanas buvo gydytojas, magas, šventikas ir išmintingas mokytoja.

Šamanizmas, be abejo, labai sena tradicija, kuri vystėsi ištisus tūkstantmečius. Ji lydėjo žmoniją nuo priešistorinių laikų per visą jos vystymosi raidą.