ŽALIA MITYBA

Autorė nagrinėja, kodėl tiek daug žmonių yra priklausomi nuo termiškai apdoroto maisto, ir remdamasi savo asmenine patirtimi siūlo sveikesnį mitybos modelį. Knygoje pateikta 12 žingsnių programa padės visiems, norintiems išsiugdyti ir įsitvirtinti žalios mitybos įpročius.

Ant viršelio

Viktorija Butenko savo knygoje pabrėžia, kad dauguma žmonių priklausomi nuo virto ir kepto maisto, o tai, kaip ji pati patyrė, yra daugelio sveikatos problemų priežastis. Tų problemos sprendimas - mityba neperdirbtu, arba žaliu, maistu. Tačiau žmonėms, kad jie pasiryžtų taip maitintis ir įveiktų dar kūdikystėje susiformavusią priklausomybę, reikalinga didelė parama, atjauta ir supratimas. Jiems padės Viktorijos Butenko knyga ir jos siūloma 12 žingsnių programa. Knyga labai svarbi visam gyvo maisto šalininkų judėjimui. Joje daug praktinės informacijos, kurią autorė pateikia remdamasi savo pačios ir savo šeimos patirtimi.

Viktorija Butenko iš Rusijos į JAV su savo šeima - vyru ir dviem vaikais - atvyko 1990 metais. Po kelerių metų visą šeimą ėmė kamuoti ligos. Buvo dvi išeitys: arba pasikliauti tradicine medicina, kuri nieko gero nežadėjo, arba ieškoti išeities patiems. Tokią išeitį Viktorija Butenko rado - tai žalia mityba.

Dabar Viktorija Butenko su šeima gyvena Ešlando mieste Oregono valstijoje. Ji eina profesoriaus adjunkto pareigas Pietų Oregono universitete, taip pat daug keliauja po pasaulį ir skleidžia žalios mitybos idėjas.

Argi nebūtų puiku, jei mūsų sugedęs automobilis kiekvieną kartą pasitaisytų pats? Tai skamba kaip fantazija, tačiau būtent tai sugeba nuostabusis žmogaus kūnas! ... Sužeisti ar susirgę mūsų kūnai tiksliai žino, kaip kuo veikmingiausiai gydytis.

- Viktorija Butenko

ANTRAJO LEIDIMO PRATARMĖ

Pirmasis šios knygos leidimas (2000 m.) buvo puikus. Antrasis leidimas yra meistriškai nuostabus. Per pastaruosius šešerius metus Viktorija Butenko įtvirtino naują požiūrį į mitybą ir atsiskleidė kaip išmintinga, mėgstanti gyvąjį maistą moteris. Jos įžvalgos apie žalio maisto naudą labai įdomios ir išties revoliucinės. Viktorijos Butenko siūlomi žalieji mišiniai kaip pereinamoji dieta labai tinka žmonėms, kurių sutrikusi virškinamojo trakto veikla, taip pat ir visiems tiems, kurie bent kartą dienoje valgo žalumynus. Šių produktų svarbą ji pagrindžia savo asmeniniu pavyzdžiu - pridėjusi didelį jų kiekį prie savo gyvo maisto dietos, ji tapo kur kas sveikesnė.

Viktorija Butenko įtikinimai perteikia gyvo maisto idėją. Jos knyga pasižymi ne tik gausiais naujų tyrimų duomenimis - šios knygos puslapiuose spindi jos siela. Jos išmintis ir supratimas apie mitybą pateikti skaitytojams labai aiškiai ir su dideliu entuziazmu.

Žvelgiant mokslininko akimis, galima pasakyti, kad ji duoda daug įdomių faktų, kurie tapo žinomi tik visai neseniai, pavyzdžiui, toks yra knygoje aprašomas tyrimas, kaip žmogus savo evoliucijoje nuo žalios mitybos, visų pirma - veganiškos dietos (būdingos šimpanzėms), perėjo prie dietos, kuri sudaryta mėsos pagrindu.

Labai aktuali yra galutinių glikooksidacijos produktų (AGE) tyrimų apžvalga. Dideli kiekiai AGE dietoje sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, neigiamai veikia inkstus ir nervų sistemą bei skatina organizmo senėjimo procesus.

Labai malonu, kad Viktorija savo knygoje rėmėsi tokia gausia mokslinių tyrimų medžiaga. Be kita ko, knygoje minimi akrilamidai - tai yra žmogaus kancerogenai. Dabar akrilamidai yra tapę pasaulinio masto problema, nes jie susidaro termiškai apdorojant kai kuriuos maisto produktus. O maitindamiesi gyvu maistu, mes šių nuodų išvengiame.

Knygos autorė taip pat pateikia daug mokslinės medžiagos apie neperdirbtame maiste esančias mums naudingas medžiagas, pavyzdžiui, apie antioksidantus ir fitonutrientus. Štai biologiškai aktyvi medžiaga resveratrolis aktyvuoja žmogaus ilgaamžiškumo genus, o falkarinolis padeda išvengti vėžio ir jį gydo.

Viktorija Butenko pabrėžia vieną faktą: dėl tam tikrų priežasčių kai kurie žmonės yra priklausomi nuo virto ir kepto maisto. Ir ji iš karto siūlo tos problemos sprendimą: tai yra dvylikos žingsnių programa. Žmonėms, kad jie pasiryžtų maitintis gyvu maistu, reikalinga didelė parama, atjauta ir supratimas. Jiems padės Viktorijos Butenko knyga. Ji labai svarbi visam gyvo maisto šalininkų judėjimui. Joje daug praktinės informacijos, kuri padės žmonėms pereinamuoju laikotarpiu - kai jie pratinsis maitintis neperdirbtu maistu.

Kol dar nebuvau perskaitęs šios knygos ir nepakalbėjęs apie ją su pačia Viktorija (tai įvyko 2000 metais), aš ne visiškai supratau, kaip žmonės yra priklausomi nuo virto ir kepto maisto. Dėkoju knygos autorei už įžvalgas šioje srityje. Esu laimingas, kad ši knyga jau knygynuose. Rekomenduoju ją visiems, kas tik apsilanko Gyvenimo medžio atjaunėjimo centre (Tree of Life Rejuvenation Center) pietų Arizonoje (mes propaguojame gyvą mityba, o aš esu šio Centro direktorius). Antras knygos leidimas yra toks išsamus, kad aš jį kaip privalomąją literatūrą teikiu skaityti savo darbuotojams, idant jie geriau suprastų gyvos mitybos prasmę ir įgytų daugiau atjautos.

Nuoširdus Viktorijos kuklumas ir išmintis šią knygą daro dar galingesnę. Be to, ji labai asmeniška ir nuoširdi, nes joje aprašyti sunkumai, su kuriais Viktorijos šeima susidūrė pereinamuoju laikotarpiu. Autorė kalba apie kultūrinius saitus, socialinį spaudimą, dar vaikystėje prasidedantį programavimą, paskui visą gyvenimą verčiantį mus maitintis virtu maistu; ji pamini virto maisto savybes, kurios sukelia priklausomybę; galų gale ji parodo, kokiu būdu žmonės gali šias kliūtis įveikti ir pakeisti savo mitybą. Jos šeimos istorija įkvepia.

Viktorija Butenko taip pat kalba apie gyvo maisto paruošimą, tačiau ją visų pirma domina ne konkretūs receptai, o pati idėja, kaip elgtis su maistu, kad kuo geriausiu būdu patenkintume savo poreikius ir pereitume prie naujos mitybos. Kaip ir mes savo Gyvybės medžio centre, Viktorija tvirtina, kad žalias maistas turi būti skanus. Ypač tai svarbu pačioje tokios mitybos pradžioje, nes tada žmonėms lengviau prie jos priprasti. Kita vertus, ji tvirtina (ir jai pritaria dauguma žalios mitybos entuziastų), kad kuo labiau priprantame prie naujos mitybos, tuo mažiau mums svarbus yra maisto skonis. Viktorijos knyga yra dovana, padėsianti žmonėms sėkmingai pereiti prie žalios mitybos.

Kitas pozityvus knygos aspektas yra tas, kad ji padeda žmonėms geriau pažinti save. Autorė sako, kad mitybos srityje vyrauja didelė sumaištis, žmonės domisi, ar tikrai žalias maistas toks sveikas, taigi ji skatina juos pasikliauti savo kūno signalais, nes dažniausiai būna taip, kad pats kūnas praneša, ko jam reikia, kad jis būtų sveikas.

Ši knyga jau tapo klasika. Džiaugiuosi, kad gavau galimybę parašyti antrojo jos leidimo pratarmę. Nuoširdžiai rekomenduoju ją visiems gyvo maisto entuziastams ir mitybos mokytojams. Viktorijos Butenko knyga yra viena iš geriausių, ji gali patarti ir paskatinti. Esu dėkingas už jos išmintį ir linkiu jai sveikatos, gerovės ir dvasios džiaugsmo.

Gabriel Couesens, MD, MD (H)

Amerikos Holistinės medicinos tarybos narys, ajurvedos specialistas, Gyvenimo medžio atjaunėjimo centro direktorius, autorius šių knygų: Dvasinė mityba (Spiritual Nutrition), Sąmoningas valgymas (Conscious eating) ir Žalio maisto virtuvė (Rainbow Green Live Food Cuisine).