Veiksminga praktika. Dvasinis humanizmas. Nedualumo filosofija
„Kiekvienam žmogui linkiu būti laimingam ir sveikam, išreikšti save darbu ir gyventi santarvėje su kitais.“
Taip Idris Lahoras pradeda vieną iš labiausiai neįtikėtinų knygų, kada nors parašytų apie dvasingumą. Joje rasite:
Tai žinodami, galėsite imtis metodų ir praktikų, leisiančių išsivaduoti iš kančios ir nubusti bei įgyvendinti visas žmogaus galimybes.
Taip, „Tapk, kad būtum“ – tai knyga, kuriai turėtų rastis vietos kiekvienoje knygų lentynoje.
Įžanga. 8
Vietoj įvado. 10
Pirmasis ir antrasis auklėjimas. 11
Trejopa žmogaus prigimtis. 11
Pirmojo auklėjimo apribojimai 11
Būtina pagalba. 12
Kitokių įtakų perdavimas. 12
Skirtumo supratimas. 13
Gyvasis dvasinis mokymas. 13
Būkite pavyzdžiu savo vaikams. 15
Sprendimo laisvė. 15
Tikroji dora. 17
Pirmiau stebėti, paskui – nuspręsti 18
Trys psichoantropologijos tikslai 19
Ką rinksitės puoselėti?. 19
Pavyzdys: meilė ar baimė. 20
Kitas pavyzdys: džiaugsmas (ir drąsa) ar liūdesys. 21
Proto aiškumas ar vidiniai svarstymai 21
Pritraukite Dvasią, kuri esate. 23
Psichoantropologijos kryptys. 24
Kas yra psichoantropologija? Kam ji skirta?. 24
Tikroji Mokymo kilmė. 25
Sąmonės lygmuo lemia suvokimo lygmenį 25
Pamatinės praktikos. 26
Trys sąlygos: protas, širdis ir laisvė. 27
Vidinė laisvė. 27
Mokytis teisingai mąstyti 28
Stebėti save, kad pažintum.. 29
Nuo savęs pažinimo iki išsilaisvinimo. 30
Kosmologinis požiūris. 31
Kosmologinio vaizdinio poreikis. 31
Apie kitas dvasias ir kitus pasaulius. 32
Pasaulio ir žmonių sukūrimo paaiškinimas. 32
Žemės sukūrimas. 33
Žmogaus sukūrimas. 37
Astrologinis požiūris. 37
Žemė, Dangus ir Žmogus. 39
Keturios žemiškosios karalystės. 40
Kas paverčia mane žmogumi 40
Dangaus principai 41
Siekti atskleisti savo dvasinę prigimtį 42
Įvairovės tikrovė. 43
Kur yra dvasia?. 44
Trejopa žmogaus prigimtis. 45
Kūno, psichikos ir dvasios triada. 45
Trys fiziniai centrai 46
Gyvūno instinktai – neigiami charakterio bruožai 46
Skirtingi centrai 47
Dvi lygiagrečios triados. 48
Aukštesnė dvasinė triada. 49
Dvasinė esybė yra paslėpta. 50
Esminiai principai: vienybė, poliškumas, rezonansas. 50
Psichikos filtras. 51
Dvasia ir jos penkios savybės. 52
Atjauta – viena Dvasios savybių. 53
Priimti viską taip, kaip yra. 54
Tapti visaverčiu žmogumi – visuomet įmanomas pasirinkimas. 54
Moralinė pareiga. 56
Neigiamų bruožų sužmoginimas: keli pavyzdžiai 57
Įvairūs klausimai 57
Septyni žmonių tipai 61
Trys įprasti tipai 61
Trijų centrų pusiausvyra. 61
Ketvirtasis žmogaus tipas: kelias į save. 62
Penktojo tipo žmogus: nubudęs (arba inicijuotasis) 63
Šeštojo tipo žmogus: didysis inicijuotasis. 63
Septintojo tipo žmogus: bodhisatva. 63
Meistrai 64
Žmonijos žiedai 64
Įtakos A, B, C ir D.. 65
A tipo įtakos. 65
B tipo įtakos. 65
C tipo įtakos. 67
D tipo įtakos. 69
Įprastų pastangų ir pastangų Kelyje skirtumai 70
Praktikuok, kad suprastum.. 71
Čakros ir sąmonės lygmenys. 71
Vaiko raida. 72
Pirmoji čakra: susiliejimas. 72
Antroji čakra: priklausymas grupei 72
Trečioji čakra: noras gyventi sau. 72
Santykis su energinėmis čakromis. 73
Žmonijos evoliucija. 73
Pirmoji čakra: nekonkreti sąmonė. 73
Antroji čakra: ryšio sąmonė. 73
Trečioji čakra: egocentriška sąmonė. 73
Būsimasis žmonijos sąmonės lygmuo. 75
Supratimą lemia sąmonės lygmuo. 75
Išsivaduoti iš egocentrizmo. 75
„Mylėk savo artimą kaip patį save“. 75
Ne praeitis: ateitis! 76
Mylėti, kad suprastum.. 77
Teištuštėja tavo širdis... 77
Kad Dvasia galėtų įsikūnyti 77
Tegul viskas praeina. 78
Įvairios gyvenimo prasmės. 78
Nuo materijos iki dvasios. 79
Nėra prasmės, nėra tikslo. 79
Malonumas ir gerovė. 79
Konfliktas ir kova. 80
Pripažinimas ir tuštybė. 80
Šeima ir pora. 80
Humanistai (žmonija). 81
Ekologija (Žemė). 81
Mokslas (tiesa) 81
Menas (grožis) 81
Religija (gerumas). 81
Dvasingumas. 81
Išsilaisvinimo ir pažinimo kelias. 82
Išsikelti tikslą ir rasti priemonių. 83
Menkesnė prasmė: pasmerkta nesėkmei... 83
Aukštesnio tikslo išsikėlimas. 85
Įprasta laimė ir dvasinė realizacija. 86
Pažink save. 86
Žmogiškoji „mašina“. 87
Trys šydai 88
Kai šydai praskleisti 89
Dvasios savybės (arba charakteristikos). 91
Laimės paslaptys. 91
Trys bendravimo su žmonėmis būdai 92
Pirma laimės paslaptis: dabartis. 92
Trijų klausimų pratimas. 93
Antroji laimės paslaptis: dėkingumas. 93
Dėkingumo pratimas. 94
Dėkingumas ir už sunkumus. 94
Širdies dosnumas. 95
Dvi gyvenimo srovės. 95
Gyventi iš Dvasios. 96
Pernelyg sumaterialėjęs fizinis kūnas. 96
Antrasis subtilesnis kūnas. 96
Vienintelis skirtumas tarp dvasiškai nubudusiojo ir jūsų. 96
Šis Mokymas skirtas jums! 97
Didžiosios laimės ir nubudimo kliūtys. 97
Išsilaisvinimo iš kančios kelias. 99
Mašina negali nei būti laiminga, nei nubusti 99
Karmos dedamoji 99
Viskas yra dabartyje. 100
Atleidimas, išgydantis blogį 100
Atskleiskite savo dvasinį siekį 101
Septyniolika jutimų. 101
Sapnuojanti sąmonė ir nubudusi sąmonė. 101
Psichinė sąmonė: saviti jutimai 102
Dvasinė sąmonė: jos savybės. 103
Dvasios savybės arba substancijos. 103
Penki dvasiniai jutimai 104
Tik dvasinė sąmonė leidžia suprasti dvasinį pasaulį 104
Išmintis ir įtrauktis – dvasinės sąmonės būsenos. 104
Dvasinės sąmonės nubudimas. 105
Įkūnyti Dvasios savybes. 105
Dvasinė sąmonė: kitas žmonijos lygmuo. 106
Viršjutiminės tikrovės suvokimas. 107
Suprasti psichoantropologiją. 107
Trys universalios vertybės. 108
Šaltinis yra jumyse. 108
Gėris, tiesa, grožis: mūsų Mokymo nuorodos. 108
Visada naujas mokymas. 109
Valia: įkūnijanti jėga. 109
Dvasinė plotmė? Ten, kur viskas gera, gražu, teisinga. 110
Sutaurinti materiją. 111
Psichoantropologija: kelias į šias tris vertybes. 111
Pirmenybė tiesai ir meilei, o ne melui ir iliuzijoms. 111
Kas jumyse nusipelno meilės. 112
Prieš imantis veiksmo: meilė ir žinios. 113
Penkios visuotinės etikos taisyklės. 113
Civilizacijos impulsai 114
Civilizuoti ar „gerai išdresuoti“?. 114
Įstatymais ir draudimais apsaugoti nuo barbarizmo. 115
Pirmoji etikos taisyklė – nekenk. 115
Antroji etikos taisyklė – nevok. 116
Trečioji etikos taisyklė – nemeluok. 117
Ketvirtoji etikos taisyklė – jokio priverstinio sekso. 117
Penktoji etikos taisyklė – išsilaisvink iš priklausomybių. 117
Pridėkite dar dvasinę etiką. 118
Tikroji nesutarimų priežastis. 119
Pasiteisinimų melas. 120
Susisiekti su visuotinių vertybių šaltiniu. 120
Gyvybinė ir seksualinė energija. 121
Jos poveikis skirtingiems centrams. 121
Kuriančioji energija, nukreipta į vidų arba išorę. 121
Šventosios „prostitutės“. 122
Ką galima naudoti dvasiniam tobulėjimui 122
Sąmonės energija. 123
Dažnai netinkamai naudojama energija. 123
Toksinis poveikis kiekvienam centrui 123
Įvairūs klausimai 124
Karma. 126
Nepastovumo dėsnis. 127
Trumpas karmos apibrėžimas. 128
Jūs patys nusprendėte, ką patirsite. 129
Jūsų nelaimių šaltinis. 129
Sąmoningumas ir išsilaisvinimas. 130
Sąmoningumo sąlygos. 130
Pažinti praeitus ar būsimus savo gyvenimus. 131
Karmos vieta jūsų gyvenime. 131
Nepabloginkite situacijos. 131
Pozityviai pakreipkite savo karmą. 132
Transformuokite sielą. 132
Dėsnis, leidžiantis atitaisyti... 133
... ir toliau tobulėti 133
Karminė kompensacija. 133
Kas lemia karmines pasekmes. 134
Užmaršumo karma. 134
Išmokite dalytis. 134
Kančia: karminis atitaisymas. 135
Pasikeiskite! 135
Kaip pakeisti mąstymą. 135
Karma, veikianti akimirksniu. 136
Susitikimų karma. 136
Trejopa karma. 137
Penki bodhisatvų elgesio principai 138
Bodhisatvų įžadas. 138
Pirmasis elgesio principas: geranoriškumas. 138
Antrasis elgesio principas: švelnumas ir pagarba. 139
Trečiasis elgesio principas: mandagūs žodžiai 139
Ketvirtasis elgesio principas: sąžiningas dalijimasis. 140
Penktasis elgesio principas: neskirstymas. 141
Trys juodieji mazgai 142
Žmogaus struktūra: pasikartokime. 142
Trys pakopos ir septyni centrai 142
Čakros. 143
Čakrų, tan tien ir juodųjų mazgų sąsajos. 146
Pirmasis juodasis mazgas. 146
Labai sena legenda: pirmojo juodojo mazgo atsiradimas. 146
Nuosmukis iš vidurinio lygmens. 147
Norintiems išsilaisvinti iš pirmojo juodojo mazgo. 149
Apibendrinimas. 152
Antrasis juodasis mazgas. 152
Neigiamos antrojo juodojo mazgo pasekmės. 152
Kaip išsilaisvinti iš antrojo juodojo mazgo. 154
Trečiasis juodasis mazgas. 155
Neigiamos trečiojo juodojo mazgo pasekmės. 155
Kaip išsilaisvinti iš trečiojo juodojo mazgo. 157
Kai išsivaduojame iš juodųjų mazgų. 159
Įkūnijame Dvasios savybes. 159
Susigrąžiname ryšį su savo esybe. 159
Stebime, kaip reiškiasi mažieji „aš“. 160
Mokomės mėgdžiodami 161
Keturios tamsiosios dharmos. 161
Nelaimės prakeiksmas. 162
Pirmoji tamsioji dharma: priversti ką nors gailėtis dėl gero poelgio ar džiaugtis kito nelaime. 162
Antroji tamsioji dharma: apgauti kitą siekiant naudos sau. 163
Trečioji tamsioji dharma: piktžodžiauti apie Tris kolonas. 164
Ketvirtoji tamsioji dharma: meluoti Meistrui arba bandyti jį apgauti 164
Kiti pagrindiniai trukdžiai 165
Trys nuodai 165
Trys baimės. 165
Trys sienos. 165
Devynios teorinės ir praktinės kryptys. 166
Penkios pagrindinės kryptys. 167
Siūlomos tokios keturios papildomos žinių ir praktikos kryptys: 167
Pagrindų pagrindas. 168
Suderinti žmogų kaip visumą. 168
Poveikis visais lygmenimis. 169
Klausytojų klausimai 171
Poveikis visiems kūnams. 172
Sisteminis ir protėvių lygmuo. 172
Tikruoju dvasiniu lygmeniu. 173
Būtinybė medituoti 174
Papildoma informacija apie devynias šakas. 174
Dvasinė psichologija. 174
Samara joga. 175
Energinės technikos. 176
Tipologijos. 177
Transgeneracinė ir sisteminė psichologija. 179
Sąnarių gydymas ir energijų tėkmė. 180
Menas ir spinduliuotė. 180
Mityba ir dieta. 182
Sveikata ir medicina. 183
Sisteminių principų triada. 184
Psichoantropologija: nedualumo praktika. 184
Dvasinė triada. 184
Suprasti sisteminį mąstymą. 185
Humanistinė etika. 186
Devyni įsipareigojimai 187
Laimės dvasingumo įsipareigojimų eneagrama. 187
Pirmasis įsipareigojimas: pasitikėti Trimis kolonomis ir Keturiomis jėgomis. 187
Antrasis įsipareigojimas: sąmoningas dėmesys dabarties akimirkai 188
Trečiasis įsipareigojimas: sakyti „Būk pasveikintas“ viskam, kas vyksta. 188
Ketvirtasis įsipareigojimas: dėkingumas ir atleidimas. 188
Penktasis įsipareigojimas: priimti bet kokį negatyvumą. 188
Šeštasis įsipareigojimas: prisiimti atsakomybę. 189
Septintasis įsipareigojimas: bodhisatvų elgesio principai 189
Aštuntasis įsipareigojimas: E.M.E. – draugiška kalba ir išklausymas. 189
Devintasis įsipareigojimas: abipusis palaikymas – visuotinė tarpusavio priklausomybė. 189
Įsipareigojimams sustiprinti 189
Gyvenimas po mirties ir mirusiųjų palydėjimas. 195
Skirtingi pasauliai pagal septynias sferas. 195
Pirmoji sfera: submaterija. 195
Antroji sfera: materialusis pasaulis. 195
Trečioji sfera: eterinis pasaulis. 196
Ketvirtoji sfera: astralinis sielų pasaulis. 196
Penktoji sfera: žengiame į dvasinį pasaulį 197
Šeštoji sfera: dvasinis pasaulis. 197
Septintoji sfera: Tyrosios Žemės. 197
Mirtis – visiška pabaiga ar naujo gyvenimo pradžia?. 197
Subtilieji žmogaus kūnai 198
Eterinis kūnas. 198
Astralinis sielos kūnas. 198
Dvasinis kūnas, Dvasia. 199
Agonija ir klinikinė mirtis. 199
Tikroji mirtis. 200
Perėjimas į astralinį pasaulį 200
Dvasiniame pasaulyje. 201
Vėl nusileisti ir įsikūnyti 202
Šeši naujosios sielos pasauliai 202
Pirmasis pasaulis: kančios pragaras. 202
Antrasis pasaulis: nusivylimo ir nepasitenkinimo pasaulis. 202
Trečiasis pasaulis: apribojimų ir baimės pasaulis. 203
Ketvirtasis pasaulis: konfliktų ir pavydo pasaulis. 203
Penktasis pasaulis: egoistinės laimės pasaulis. 203
Šeštasis pasaulis: gallimos laisvės pasaulis. 203
Pasiruošimas naujam atgimimui 204
Skaitymai mirusiesiems. 205
Psichoantropologijos mokykla (PA). 205
Būtinas pasirengimas. 205
Darbas su savimi 206
Darbas su kitais žmonėmis. 208
Kur susipina legenda, mitas ir istorija. 210
Bendra gija nuo pradžių pradžios. 210
Žmogaus sąmonės transformacija. 210
Kosmologinės žinios. 211
Kelias apsisprendusiesiems. 211
Žmogaus apribojimai: priemonės jiems įveikti 212
Mokykla ir Meistras. 213
Gyvoji amžinybė. 215
Tykantys pavojai 216
Nuo protoinduizmo iki šių laikų. 216
Vedlių misija Žemėje. 217
Išvados. 218
Pabaigai 221
1 priedas Emocinė ir dvasinė branda. 222
Septyni emocinės brandos požymiai 222
Devyni dvasinės brandos taškai 222
2 priedas Stop pratimas. 222
Terminai ir papildomos sąvokos. 229
Kodėl taip sunku tobulėti
Visi dvasiniai mokymai mūsų laikotarpį apibūdina ir aprašo kaip kalijugos, arba dvasinės tamsos, amžių. Dėl tamsos jėgų įtakos net itin aukštų siekių turintys žmonės niekaip negali šių siekių įgyvendinti. Tikintieji dvasiniu pasauliu atsiduria labai sudėtingoje situacijoje. Jiems lengviau blogai mąstyti, kalbėti ir netgi elgtis, nei taikyti Dvasios savybes: Meilę, Atjautą, Džiaugsmą, Ramybę ir Aiškumą. Todėl maža tokių, sugebančių šiame gyvenime pabusti: iš tiesų žmonės yra savo rūpesčių, abejonių, baimių, nusivylimų, iliuzijų, tokių neigiamų charakterio bruožų kaip godumas, puikybė, noras dominuoti, troškimas valdyti įkaitai... Jų atsikratyti ir iš jų išsilaisvinti yra labai sunku.
Šią knygą nusprendėme išleisti, norėdami padėti tikram ieškotojui žengti pabudimo, išsilaisvinimo ir dvasios realizavimo link, nes šis kelias nelengvas, ypač mūsų laiku, kai dvasinė tamsa ypač sunkina visas autentiškas dvasines praktikas.
Kalijuga: dvasinės tamsos amžius
Pasak įvairių tradicijų, žmonijos evoliucija vyksta didžiuliais ciklais. Juos galima palyginti su kosmine diena ir naktimi, kurių kiekviena trunka tūkstančius metų. Didieji Indijos rišiai ir šventraščiai, tokie kaip „Mahabharata“, kalijugą apibūdina kaip „tamsos amžių“. Dabar gyvename ir dar kelis amžius gyvensime šioje kosminėje naktyje, kuri yra žmogaus išsigimimo ir neišmanymo laikotarpis, kai Dvasios šviesa jam nepasiekiama arba nuo jo paslėpta.
Ši kalijuga, kurią induistai vadina žmonijos išsigimimo ciklu, budistai – darmos nuosmukio era, krikščionys – pasaulio pabaigos pradžia, o žydai – apokalipse, pasižymi trečiosios čakros[1] sąmoningumo lygio vyravimu ir augančia įtaka jėgų, kurios atrodo priešiškos normaliai žmonijos evoliucijai. Šiandien lengviau blogai mąstyti, kalbėti ir netgi elgtis, nei taikyti Dvasios savybes: Meilę, Atjautą, Džiaugsmą, Ramybę ir Išmintį. Dėl neigiamos trečiosios čakros įtakos (individualizmo, konflikto ir egoizmo), kurią stiprina žmonijos evoliucijai besipriešinančios jėgos, neįtikėtinai sunku imtis dvasinių pabudimo, realizacijos ir išsilaisvinimo praktikų, nes tuo pat metu daug lengviau veši negatyvios prieštaringos mintys, veiksmai, žodžiai ir elgesys – tai pateisinama antrosios ir trečiosios čakrų savybėmis bei trūkumais (antrajai čakrai būdingas paklusnumas tikėjimo sistemoms, trečiajai – individualizmas, egocentrizmas ir konfliktas).
Dėl šios priežasties šiandien reta vyrų ir moterų, galinčių dvasiškai pabusti šiame gyvenime: vis mažiau žmonių, žinančių dvasinio kelio sąvoką, o dar mažiau tokių, kuriuos tokia praktika trauktų; o ir tarp tų, kurie visgi tuo užsiima, daugelis tą praktiką supranta klaidingai arba neturi jėgų, reikalingų praktikuoti užtektinai intensyviai ir rimtai.
Šioje knygoje aptariame kitus pagrindinių tobulėjimo kelio trukdžių šaltinius: tris juoduosius mazgus, mūsų epochai būdingą psichologinį suvokimą, būtinybės vystyti ypatinguosius jutimus, leidžiančius prisiliesti prie dvasinių dalykų, neįsisąmoninimą ir t. t. Psichoantropoligija yra atsakymas į šiuos sunkumus: ji pateikia sprendimus, pritaikytus dabartiniam žmonijos ir žmogaus išsivystymo lygiui; paaiškina žmogui jo žemiškosios situacijos ir dangiškojo išmatavimo tikrovę; ji siūlo žmogui paprastus ir konkrečius įrankius mokytis savistabos ir savęs pažinimo, kad jis galėtų įveikti tobulėjimo kelyje pasitaikančias kliūtis; moko žmogų, kaip ištrūkti iš trečiosios čakros lygmens, kad jis galėtų pabusti ketvirtosios čakros sąmonei, įkūnijančiai meilę, atjautą, džiaugsmą, ramybę ir aiškumą. Galiausiai, psichoantropoligija rodo jam kelią, kaip grįžti į savo tikrąją prigimtį.
Psichoantropologija vadinama širdies keliu, nes ji ne tik kalba apie meilę, bet ir nurodo praktinį kelią, kaip ja gyventi. Ji konkrečiai paaiškina, kaip gauti energijos sau ir kitiems per sąmoningą dėmesį būčiai dabaryje.
Vietoj įvado
Akivaizdu, kad tai, kaip mes šiandien žvelgiame į pasaulį, rodo didžiulę griaunamųjų jėgų sankaupą, leidžiančią mums suvokti, kokia katastrofa ištiko Vakarų civilizaciją, paskui save tempiančią likusią žmoniją.
Mūsų mokymo tikslas – leisti pasireikšti Tiesos, Gėrio ir Grožio dvasioms žemiškoje plotmėje, kad jos padėtų žmonėms pažadinti tikrąją savo prigimtį, kad jie galėtų realizuoti tai, ką turi savyje geriausia, ir išsilaisvinti iš kančių bei apribojimų.
Jei nuoširdiems vyrams ir moterims pavyks susiburti į sąmoningesnes grupes, galime viltis, kad žmonijai, o ypač dvasiškai tobulėjantiems čia sugrįžus, bus daug lengviau rasti kelią, vedantį į dvasingumą ir psichoantropologiją. Paruošti tą kelią tikrai yra vienas svarbiausių mūsų darbo tikslų.
„Mano palinkėjimas žmonėms:
kad visi būtų laimingi,
kad visi būtų sveiki,
kad visi gyventų santarvėje,
kad visi išreikštų save savo veikla ar darbu.“
Idris Lahoras