SIELOS VAISTAI

Išsamus meditacijų, relaksacijos metodų ir suvokimo lavinimo pratimų rinkinys bei kitos fizinės ir emocinės gerovės siekimo praktikos

Šis išsamus rinkinys padės jums siekti gerovės visose gyvenimo srityse. Apie čia pateiktus metodus Ošo kalbėjo per šimtus susitikimų su savo klausytojais – įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonėmis. Taip pat šioje knygoje rasite žinių, kurias skelbia pagrindinėms dvasinėms tradicijoms atstovaujančios mokyklos, tarp kurių – joga, daoizmas, sufizmas, budizmas, tantra.

Knygoje paliestas labai platus šiuolaikiniam žmogui svarbių temų spektras, o medžiaga sudėliota taip, kad skaitytojas galėtų lengvai rasti reikalingą informaciją atsižvelgdamas į savo asmenines problemas ir poreikius. Knygą puošia labai taiklūs Ošo komentarai – dažnas jų poetiškas ir pateiktas su humoru.

„Sielos vaistus“ turėtų perskaityti ir patyrę medituotojai, kad pasisemtų įkvėpimo tęsti praktikas, ir naujokai, idant nusibrėžtų tobulėjimo kryptį. Knyga reikalinga visiems, kurie nori gyventi sveikai, džiaugsmingai ir be įtampos.

OSHO (Bhagwan Shree Rajneesh) yra XX a. Indijos mistikas, filosofas ir dvasinis mokytojas. Jo originalios, aštrios ir sąmojingos mintys traukė didžiulius klausytojų būrius iš viso pasaulio. Tūkstančiai OSHO pokalbių su žmonėmis aprėpia labai platų temų spektrą – nuo individualių žmogaus prasmės paieškų iki pačių aktualiausių socialinių ir politinių problemų, su kuriomis šiandieną susiduria visuomenė. OSHO knygos – tai iš garso ir vaizdo įrašų nurašyti jo improvizuoti pokalbiai su tarptautinėmis auditorijomis.

***

Ištrauka iš knygos

1 skyrius. Atsipalaidavimas

Atsipalaiduokite ir atsikratykite įtampos

 DIAGNOZĖ

Sąmonė negali priešintis kūnui. Sąmonė yra kūne ir kūnas su sąmone turi sugyventi draugiškai, sąmonė ir kūnas turi vienas kitą remti. Štai aš jums ką nors pasakau ir mano ranka tarsi pati atlieka atitinkamą judesį – aš jai to daryti neliepiau. Aš ir mano ranka veikiame visiškai sinchroniškai.

Jūs vaikštote, valgote, geriate ir taip toliau – visi šie veiksmai liudija, kad jūsų sąmonė ir kūnas sudaro vieną organišką visumą. Negalite kankinti savo kūno ir tuo pat metu plėsti sąmonės. Kūna reikia mylėti. Kūnas yra geriausias jūsų draugas. Tai yra jūsų namai, tad turite laikyti juos švarius ir žiūrėti, kad juose nebūtų šiukšlių. Prisiminkite, kad kūnas jums be paliovos tarnauja dieną ir naktį. Netgi tada, kai miegate, kūnas nesustodamas dirba – virškina maistą, gamina iš maistinių medžiagų kraują, šalina negyvas ląsteles, asimiliuoja deguonį ir taip toliau. O jūs tuo metu este panirę į gilų miegą!

Kūnas daro viską, idant jūs gyventumėte, o jūs esate tokie nedėkingi, kad jam niekada net nepasakote „ačiū“. Priešingai – jūsų religijos net liepia jums kūną kankinti. „Kūnas yra jūsų priešas ir jūs turite iš jo išsilaisvinti, ištrūkti iš jo grandinių“, – štai ką sako religijos.

Aš taip pat žinau, kad jūs esate daugiau negu kūnas ir kad prisirišti prie jo nereikia. Tačiau meilė kūnui nėra prisirišimas prie jo. Ir atjauta taip pat nėra prisirišimas. Meilė ir atjauta – tai absoliučiai būtini kūnui dalykai. Kuo geresnis bus jūsų kūnas, tuo daugiau turėsite galimybių plėsti sąmonę. Kūnas ir sąmonė – tai organiška vienovė.

Pasauliui dabar reikia visiškai naujos švietimo sistemos, kuri parodytų žmonėms, kaip panirti į savo širdies tylą, kitaip sakant, reikia sistemos, kuri išmokytų žmones medituoti. Taip pat žmonės turi išmokti su kūnu elgtis atjaučiai – tik tada jie galės atjausti ir kitus kūnus. Kūnas yra gyva esybė ir jam negalima daryti žalos. Jis žmogui tarnauja nuo pat pradėjimo akimirkos iki mirties. Ir jis padarys viską, ko žmogus panorės, netgi tai, kas atrodo neįmanoma. Kūnas niekada neatsisakys vykdyti žmogaus paliepimų.

Sunku net įsivaizduoti, kaip buvo galima sukurti tokį paklusnų ir išmintingą gyvą mechanizmą. Jei tik suvoktumėte, kiek funkcijų atlieka kūnas, labai nustebtumėte. Tačiau žmonės nesusimąsto, koks stebuklas ir kokia paslaptis yra kūnas, ir nesistengia jo pažinti, nebando į jį pažvelgti atidžiau. Ir kaip jie gali sakyti, kad myli kitus? Juk kiti žmonės irgi yra tokie pat kūnai.

Kūnas – didžiausia visos būties paslaptis. Tą paslaptį mes turime mylėti, turime stengtis ją pažinti ir ištirti jos funkcijas.

Deja, religijos yra labai nusistačiusios prieš kūną. Tačiau kaip tik tai rodo, kad jeigu žmogus pažins kūno išmintį ir įmins jo paslaptį, jis liausis domėtis Dievu ir visais dvasininkais. Taip, didžiausias žmogaus slėpinys – tai jo kūnas, kuris taip pat yra ir sąmonės buvimo šventovė.

Kai tik imate suvokti savo sąmonę, savo būtį, Dievo virš jūsų nelieka. Tik taip susivokęs žmogus sugebės gerbti kitus žmones ir kitas gyvas būtybes, visą be galo turtingą gyvybės įvairovę, nes kiekviena gyvybė yra paslaptinga kaip ir jis pats. Tada žmogus savyje aptiks sąmonę, o tai yra svarbiausias visa ko raktas. Jei švietimo sistema pirmiau neišmokys žmogaus mylėti savo kūno, jei nepaskatins žmogaus su kūnu elgtis atjaučiai, jei nenuves jo prie kūno paslapčių – na, tai toks švietimas taip pat nepadės žmogui įžengti į savo sąmonės erdvę.

Kūnas yra durys. Kūnas yra pagrindinis mūsų įrankis.

RECEPTAI

Nusimeskite šarvus

Jūs esate apsigaubę šarvais. Tačiau tai tik paprasti šarvai ir jie nėra prie jūsų priaugę – tai jūs esate į juos įsikibę ir laikote juos prie savęs. Kai tik suvoksite, kad tokie šarvai yra, galėsite juos paprasčiausiai nusimesti. Jei nelaikysite jų prie savęs, jie išnyks. Jūs ne tik nešiojatės tuos šarvus, bet ir be paliovos juos puoselėjate bei maitinate.

Kiekvienas vaikas yra lakus. Jame nėra sustingusių dalių ir visas jo kūnas – tai organiška visuma. Galva nėra svarbi, o kojos nėra nesvarbios. Kūnas nėra suskirstytas į atskiras sritis, nenubraižyta jokių demarkacijos linijų. Tačiau netrukus tokių linijų ima rastis. Galva tampa kūno šeimininku, jo valdovu, o likęs kūnas padalijamas į dalis. Kai kurias dalis visuomenė priima, o kai kurių – ne. Kai kurios kūno dalys visuomenei yra pavojingos ir jas reikia beveik sunaikinti. Tai sukelia daug problemų.

Todėl stebėkite savo kūną ir nustatykite, kokie yra jo apribojimai.

Tiesiog padarykite tris dalykus. Pirma, eidami, sėdėdami ar darydami bet ką kita visiškai iškvėpkite iš plaučių orą. Esmė šiuo atveju yra ne įkvėpimas, o iškvėpimas, taigi iškvėpkite. Iškvėpkite pro burną iš savęs tiek oro, kiek tik galite. Padarykite tai lėtai. Kuo ilgau truks iškvėpimas, tuo bus geriau. O kai visas oras iš kūno išleistas, kūnas įkvepia – ne jūs, o būtent kūnas. Įkvėpimas turi būti greitas. Iškvėpimas tegu būna kuo ilgesnis, o tada – greitas įkvėpimas. Tas veiksmas paveiks ties krūtine esančius šarvus.

Antra, ką jūs turite padaryti – tai bėgimas. Daug mylių bėgti nereikia, bus gana, jei nubėgsite vieną mylią. Bėgdami mintyse regėkite (vizualizuokite), kaip nuo kojų dingsta našta, ji tiesiog nukrinta. Šarvai apie kojas riboja jūsų laisvę – jums liepta daryti tą, o ano daryti negalima, jums pasakyta eiti čia, o ten neiti ir taip toliau. Taigi pradėkite bėgioti, o bėgdami sutelkite dėmesį į iškvepiamą orą. Kai jūsų kojos atgaus laisvę ir lakumą, pajusite savyje galingą energijos tėkmę.

Trečias dalykas yra toks: vakare, kai eisite gulti ir rengsitės nuo savęs drabužius, įsivaizduokite, kad drauge su drabužiais nusimetate šarvus. Taip ir padarykite. Nusimeskite juos, giliai įkvėpkite, iškvėpkite ir eikite miegoti – jūs jau neapsišarvavę, jūsų kūno jau niekas nevaržo.

Be kūno dalių

 Kiekvieną vakarą atsisėskite kėdėje ir laisvai atloškite galvą, atsipalaiduokite ir pailsėkite. Po kaklu, jei jaučiate įtampą, galite pasidėti pagalvėlę. Tada atpalaiduokite apatinį žandikaulį – ir jūsų burna šiek tiek prasižios. Pradėkite kvėpuoti pro burną – ne pro nosį. Stenkitės, kad kvėpavimas liktų natūralus. Pirmieji keli įkvėpimai ir iškvėpimai galbūt bus šiek tiek neritmiški, tačiau greitai kvėpavimas taps ramus ir negilus, oras į plaučius ir iš jų tekės labai lengvai – štai toks turėtų būti jūsų kvėpavimas. Taigi jūsų burna pravira, akys užmerktos ir jūs ilsitės.

Tada pajauskite, kad jūsų kojos tampa laisvos, jos tarytum atsiskiria nuo jūsų ir jūsų kūnas lieka be jų. Dabar esate tik viršutinė kūno dalis. Kojų nebėra.

Paskui pajauskite, kad nuo kūno atsiskiria rankos. Netgi galite „išgirsti“, kaip tą akimirką jūsų kūnas ties pečiais sutraška. Jūs – be rankų. Jos dingo ir jų nebėra. Dabar jūs esate vien liemuo ir galva.

Nukreipkite mintis į galvą ir pajuskite, kad liekate be jos. Dabar jūs – vien liemuo, tik krūtinė ir pilvas. Tai viskas.

Šio pratimo trukmė turėtų būti bent dvidešimt minučių, tada eikite gulti. Pratimą reikia atlikti prieš pat miegą. Darykite pratimą mažiausiai tris savaites.

Pratimas padės įveikti nerimastingumą. Kai mintimis pašalinsite savo kūno dalis, visa energija sutekės į liemenį, liemuo atsipalaiduos ir vėl pasiųs energijos srautą į kojas, rankas ir galvą, bet dabar energija pasiskirstys po kūno dalis proporcingiau.