Įkvėpimo leidykla visiems
+ Norų manifestacija su 5 dalių meditacija
Ši knyga jau Tavo rankose, Tu ją pritraukei. Taip veikia Traukos dėsnis. Tu – centrinė savo gyvenimo ašis, kūrėjas, kiekvieną akimirką kuriantis savo realybę. Ir tai ne mistika. Tai dėsniai. Tai kiekvienam prieinamas šių dienų mokslas. Tereikia trupučio žinių ir praktikos, kad galėtum tikslingai kurti tai, ką nori. Todėl, jei Tavo gyvenimas einasi ne taip, kaip norėtum, kažką darai ne taip. Nori suprasti, kas ne taip? Nori atskleisti savyje slypinčias kūrybines galias? Nori susikurti gyvenimą, kokio jautiesi verta(s)? Puiku! Aš Tavo asmeninis gidas. Leidžiamės į galimybių kelionę...
Ištraukos iš knygos
Ši knyga – tai kelias į naująjį (-ą) save. Į naująją – aukštesnę – savo versiją. Į naują tapatybę. Ji parašyta taip, kad jau vien skaitant šią knygą, Tavyje natūraliai vyks sąmonės lūžiai, vidiniai pokyčiai, asmeninės transformacijos. Tačiau tik su viena sąlyga – jei praktiškai taikysi visa tai, ką perskaitysi.
Kodėl neužtenka tik perskaityti? Juk žinios – visa ko pagrindas. Taip, bet kaupdami žinias mes mokomės protu. Taip mokomės, pasitelkdami savo sąmonę, kuri sudaro vos apie 5 proc. viso mūsų potencialo. O štai pasąmonė apima net 95 proc. Vadinasi, net, jei protu „liepsime“ sau elgtis kitaip, pasąmoningai pasielgsime „kaip visada“, kitaip sakant, pasąmonės autopilotu.
Mes skaitome knygas, dalyvaujame seminaruose, žiūrime vaizdo įrašus, įsimename pamatytą ar išgirstą informaciją. Taip mokosi mūsų sąmonė. Tai jos mokymosi būdai. O kaip išmokyti pasąmonę, sužinosi jau netrukus. Taip pat sužinosi, kaip mumyse susikuria sėkmę ribojantys pasąmonės įsitikinimai, blokai, filtrai. Šiek tiek pasinersime ir į kvantinės fizikos vandenis. Remdamiesi tuo, kas mokslui žinoma ir bandymais patvirtinta, išsiaiškinsime, kaip paprasčiau suvokti Visatą ir svarbiausius dėsnius mūsų gyvenime; kaip perprasti Visatoje veikiančias bei sąveikaujančias energijas ir kaip toje sąveikoje susidarome mes bei visa, kas aplink mus; kaip mes bendraujame su Visata ir kaip to bendravimo pagrindu reiškiasi mūsų gyvenimo kūryba, kuri gali būti sėkminga arba ne. Galiausiai išsiaiškinsime, kaip vyksta ribojančių įsitikinimų keitimas ir kaip, taikant nesudėtingą 5 žingsnių sistemą, galime sėkmingai perrašyti įvairius sėkmę ribojančius pasąmonės įsitikinimus.
Visam tam reikia Tavo apsisprendimo ir aiškaus ketinimo ne tik apie tai sužinoti (nes tai suaktyvins vos 5 proc. Tavo potencialo), bet ir veikti, kad ir ką sakytų Tavo protas su savo ribojančiomis programomis. Nes tik VEIKSMAS duoda REZULTATĄ. „Pabandyti“ ar „pasistengti“ šiuo atveju nepakaks. Tikslui pasiekti reikia PASIRYŽIMO ir KASDIENIŲ tikslingų žingsnių.
***
Traukos dėsnis
Mokslininkai teigia, kad kasdien mūsų galvoje prasisuka per 60 000–70 000 minčių, iš kurių net 90 proc. yra tos pačios, kurias mintijome vakar, užvakar, užužvakar... Daugelį jų protas paleidžia, bet už kai kurių minčių užsikabina ir pradeda jas plėtoti, kurti savo istorijas. Manau, ne kartą esi tai patyręs (-usi), kai užsigalvoji apie kažkokį įvykį ir netikėtai prisimeni ne tik tai, kas tąkart įvyko, bet dar prikuri ir nuo savęs, ko nebuvo, bet kas galėjo būti arba kaip būtų buvę, jei kažkas kitaip būtų nutikę, ką galėjai kitaip pasakyti, ir netgi kaip Tau į tai būtų atsakę...
Panašiai mintys nušoka ir į ateitį. Tada protas pradeda kurti, kas galėtų būti, kaip būtų, jeigu būtų, arba kas galėtų nutikti, jei kažkas neįvyktų, ir t. t. Pasaka be galo. Dažnai visos tos neramaus proto kuriamos istorijos labiau primena siaubo pasakas, kupinas baimių, nerimo, skausmo, išgyvenimų, pykčio, nepasitikėjimo, savigraužos... Baimės iš tiesų gyvena ateityje. Mes bijome, nes nežinome, ko tikėtis, todėl protas mums prikuria galybę ateities versijų, ir dažniausiai jos visos su nelaiminga pabaiga. Kodėl? Nes protas taip bando mus apsaugoti nuo galimų blogų scenarijų. Ir jei mes leisime jam fantazuoti, jis prikurs ne tik galimų ateities variantų, bet ir mažai tikėtinų arba visai neįtikimų versijų. Bet kuriuo atveju, kuo ilgiau klausome proto kuriamų pasakų, tuo labiau įmanomos ir realios jos ima atrodyti. Todėl būtina jį stabdyti jam dar nespėjus įsismarkauti.
Visgi mes dažnai įsijaučiame į proto kuriamas pasakas ir leidžiame jam ilgai kurti. Net ne minutėmis, o valandomis, kartais ir dienomis... savaitėmis... mėnesiais... Yra tokių, kurie gyvena tokiose proto sukurtose „liūdnose pasakose“ metų metus. Ir čia jau skamba pavojaus varpai, nes taip ilgainiui mes prisišaukiame ilgalaikį stresą, depresiją, ligas. Kad to išvengtume, naudinga suprasti proto veikimo mechanizmą ir kaip jis rezonuoja su Traukos dėsniu.
Visų pirma turime suvokti, kad viskas yra energija, mes taip pat. Apie tai dar papasakosiu plačiau, o dabar užteks žinoti, kad visi mūsų jutimo organai veikia kaip energijos šifravimo mechanizmai, savotiški vertėjai iš energijos (vibracijos) kalbos į mums atitinkamais pojūčiais suvokiamą kalbą (informaciją), t. y. akys išverčia aplinkos energiją į vaizdinius, ausys į garsus, nosis į kvapus ir t. t.
Be to, teigiama, kad tai, į ką siunčiame savo dėmesio energiją, didėja ir plečiasi. Tiksliau sakant, užtenka mintį palaikyti iki 17 sekundžių (beje, kintant Visatos vibracijoms, šis skaičius artėja prie 16 s) ir dėl sutelktos dėmesio energijos paleistas minties srautas pritraukia rezonuojančios energijos srautą ir šis padvigubėja. Palaikant dėmesio energiją dar 17 s, padvigubėjęs energijos srautas pritraukia tokio pat dydžio (dvigubą) energijos srautą, kuris tampa keturgubas. Išlaikant dėmesio energiją dar 17 s, keturgubas srautas surezonuoja su aplinkos energija ir pritraukia iš jos keturgubą rezonuojančios energijos srautą. Ir šis jau tampa aštuongubas. Kai išlaikome dėmesio energiją iki 68 s (t. y. 4 kartus po 17 s), susidaro galingas srautas, kuris išlieka energoinformaciniame Visatos lauke kaip suformuota minties struktūra ir tuomet jau nesvarbu, mes toliau siunčiame dėmesio energiją į ją ar nebe, ši struktūra gyvuoja ir sukuria mūsų patirtyje vadinamąjį momentumą (arba pagreitį), kuris toliau traukia į mūsų patirtis atitinkamą energiją atitinkančius įvykius, situacijas ar žmones.
Susidarius minčių pagreičiams, jau galvok negalvojęs, paleistos minties formos su didžiule jėga ima traukti rezonuojančios energijos formas ir tai pradeda manifestuotis mūsų gyvenime konkrečiais „įrodymais“: atsiranda tai paliudijantys žmonės, mus pasiekia atitinkama informacija, perskaitome apie tai laikraštyje ar išgirstame per televiziją. Tada mes sakome: mintys materializuojasi. Gerai, jei tokia pagreitį įgavusi mintis yra teigiama. O kas, jei ne? Tada dejuojame, kad „bėda po vieną nevaikšto“, „kad jau davė, tai ir drėbtelėjo“ arba kad „užgriuvo karma“. O viskas prasidėjo nuo ko? Nuo proto sekamų „pasakų“ ir mūsų vidinio dialogo su juo palaikymo.
Labai svarbu suprasti, kad mes su Visata bendraujame ne žodžiais. Mes su ja bendraujame vibracijomis.
O mūsų emocijos (teigiamos ar neigiamos) yra indikatoriai to, kokius vibracinius dažnius (aukštus ar žemus) mes skleidžiame į Visatą. Kuo daugiau gerų emocijų (aukštų vibracijų) išspinduliuojame iš savęs, tuo daugiau tokių pat emocijų (vibracijų), veikiant Traukos dėsniui, pritraukiame į savo gyvenimą. Vadinasi, kuo daugiau gausos, laimės, džiaugsmo ar kitos pozityvios energijos išspinduliuosime, tuo daugiau to paties sugrįš mums atgal. Nes taip veikia dėsniai.
