Pažinkite paslėptas savo gyvenimo dimensijas
Pasaulinių bestselerių autorius Deepak Chopra šioje knygoje kviečia skaitytoją praskleisti netikėjimo šydą, skiriantį mus nuo vientisos realybės, ir priartėti prie savo tikrojo aš. Aprašydamas vadinamąsias dvasines gyvenimo paslaptis, autorius sklaido klaidingus įsitikinimus apie pasaulio materialumą bei mūsų atskirtumą jame, pateikia praktinių patarimų, kaip pakeisti savo realybę per visus jos lygmenis – mąstymą, jausmus, veiksmą, buvimą. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami pratimai, padėsiantys skaitytojui pritaikyti gyvenime paslapčių išmintį.
„Vieną dalyką žinome tikrai: slaptas alkis, graužiantis žmogaus sielą, neturi nieko bendra su išoriniais dalykais (pinigais, socialiniu statusu ar saugumu). Tai mūsų vidinė esybė trokšta rasti gyvenimo prasmę, kančios pabaigą ir atsakymus į mįsles, kas yra meilė, mirtis, Dievas, siela, gėris ir blogis. Vienintelis būdas numalšinti savo didžiausią alkį yra rasti paslėptas savo esybės dimensijas. Taigi, rašydamas šią knygą, iškėliau sau du tikslus. Visų pirma, noriu įtikinti jus, kad paslėptose gyvenimo dimensijose iš tiesų glūdi paslaptis. Antra, noriu įkvėpti jus, kad pajustumėte aistrą ir atsidavimą, reikalingus šiai paslapčiai įminti.“ Deepak Chopra
PASLAPČIŲ KNYGOS ATVERTIMAS
Gyvenime labiausiai alkstame ne maisto, pinigų, sėkmės, statuso, saugumo, sekso ir net ne priešingos lyties meilės. Žmonės kartais gauna visus šiuos dalykus ir vis tiek galiausiai pajunta nepasitenkinimą – dažnai dar didesnį, nei jautė iš pradžių. Labiausiai gyvenime alkstame paslapties, kuri atsiskleidžia tik tada, kai žmogus yra pasirengęs pažvelgti į paslėptą savo esybės dalį. Senovės išminčiai šį ieškojimą prilygino panirimui į gelmes, siekiant rasti patį vertingiausią perlą. Šiais poetiškais žodžiais jie norėjo pasakyti, kad reikia plaukti tolyn, paliekant už savęs seklius vandenis, pasinerti į savo gilumą ir kantriai ieškoti, iki rasime neįkainojamą perlą.
Perlą taip pat galima pavadinti esencija, Dievo kvėpavimu, gyvybės vandeniu, šventu nektaru – visi šie posakiai apibūdina tai, kas mūsų proziškame mokslo amžiuje vadinama transformacija. Transformacija reiškia radikalų formos pokytį, panašų į vikšro virtimą drugeliu. Kalbant apie žmogaus gyvenimą, tai reikštų baimės, agresijos, abejonių, nesaugumo, neapykantos ir tuštumos pavertimą jų priešybėmis. Ar tai iš tiesų įmanoma? Vieną dalyką žinome tikrai: slaptas alkis, graužiantis žmogaus sielą, neturi nieko bendra su išoriniais dalykais, kaip antai pinigais, socialiniu statusu ar saugumu. Tai mūsų vidinė esybė trokšta rasti gyvenimo prasmę, kančios pabaigą ir atsakymus į mįsles, kas yra meilė, mirtis, Dievas, siela, gėris ir blogis. Paviršiuje praleistas gyvenimas tikrai nepadės rasti atsakymų į šiuos klausimus ir nepatenkins poreikių, kurie skatina šiuos klausimus užduoti.
Vienintelis būdas numalšinti savo didžiausią alkį yra rasti paslėptas savo esybės dimensijas.
Suklestėjus mokslams, šis žinių troškimas, atrodytų, turėjo išblėsti, tačiau jis tik sustiprėjo. Nėra naujų „faktų“ apie paslėptas gyvenimo dimensijas, kuriuos dar galėtume atrasti. Daugiau nebereikia gilintis į artimą mirčiai patirtį išgyvenusių žmonių kompiuterinės tomografijos nuotraukas ar į gilią meditaciją pasinėrusių jogų magnetinio rezonanso tyrimų rezultatus. Ši eksperimentavimo fazė jau pasibaigė: galime būti tikri, kad žmogaus smegenys seks iš paskos, kad ir kur panorėtų nukeliauti jo sąmonė. Mūsų neuronai sugeba užregistruoti pačias giliausias dvasines patirtis. Tačiau tam tikra prasme apie gyvenimo misteriją išmanome mažiau nei mūsų protėviai.
Gyvename racionaliosios smegenų dalies amžiuje: kelis pastaruosius tūkstantmečius smegenų žievė sparčiai vystėsi ir nustelbė senąją instinktyvią, primityvią smegenų dalį. Smegenų žievė dažnai vadinama „naujosiomis smegenimis“, vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad senosios smegenys valdė žmones milijonus metų, kaip šiandien vis dar valdo daugumą gyvų būtybių. Jos negali generuoti idėjų ar skaityti, bet turi galią jausti, o svarbiausia – būti. Tai senosios smegenys leido mūsų protėviams pajusti visur gamtoje slypinčios paslaptingos jėgos artumą.
Ši paslaptinga jėga, glūdinti kiekvienoje kūrinijos dalelėje, persmelkia ir jūsų gyvenimą. Esate paslapčių knyga, laukianti, kol bus atversta, nors patys tikriausiai žvelgiate į save visiškai kitaip: visų pirma matote save kaip tėvą ar mamą, vyrą ar žmoną, kokios nors srities profesionalą, po prekybos centrą vaikščiojantį vartotoją, ieškantį, ką naujo galėtų nusipirkti, ar tiesiog žmogų publikoje, nekantriai laukiantį kitos pramogos.
Kai gyvename suvokdami, kad viskas yra viena visuma, visos paslaptys atsiskleidžia be jokių pastangų ar sunkumų.
Prieš mus iškyla amžių senumo pasirinkimas tarp atsiskyrimo ir vienovės. Ar norite būti susiskaidę, kupini prieštaravimų, plėšomi amžinųjų tamsos ir šviesos jėgų? Ar norite iš atsiskyrimo pereiti į vienovę? Esate mąstanti, veikianti ir jaučianti būtybė. Dvasingumas sujungia šias tris savybes į vieningą realybę. Mąstymas nenuslopina jausmo; jausmai nesipriešina racionaliam mąstymui; veiksmas pradeda vykti, kai mintis ir jausmas sako: „Tai yra teisinga.“ Ar jūsų gyvenimo realybė yra vienovė, lengva atpažinti, nes gyvendami vienovėje patiriame gyvenimą kaip tėkmę be kliūčių ar pasipriešinimo. Šioje tėkmėje pamatome, kad įkvėpimas, meilė, tiesa, grožis ir išmintis yra natūralūs mūsų būties aspektai. Vienintelė realybė yra dvasia, o gyvenimo paviršius tėra maskuotė su tūkstančiais kaukių, kliudančių įžvelgti, kas yra tikra. Prieš tūkstantį metų šis teiginys būtų priimtas be jokių prieštaravimų. Į dvasią visi žvelgė kaip į tikrąjį gyvybės šaltinį. Šiandien į būties misteriją turime pažvelgti naujomis akimis, nes išdidžiai atsisukę į mokslą ir racionalų protą, nusigręžėme nuo išminties.
Taigi, rašydamas šią knygą, iškėliau sau du tikslus. Visų pirma, noriu įtikinti jus, kad paslėptose gyvenimo dimensijose iš tiesų glūdi paslaptis. Antra, noriu įkvėpti jus, kad pajustumėte aistrą ir atsidavimą, reikalingus šiai paslapčiai įminti. Tai nėra vienas projektų, kurį galima atidėlioti, kol būsite jam pasirengę. Esate pasirengę nuo tos dienos, kai pamiršote nuolat užduoti sau klausimą, kas esate ir kodėl esate čia. Liūdna pripažinti, bet dauguma žmonių vis atsuka nugarą tūkstančiams patirčių, kurios galėtų paversti transformaciją realybe. Jeigu liautumėmės investuoti nežmoniškai daug pastangų į neigimą, slopinimą ir abejones, kiekvieno mūsų gyvenimas būtų nuolatinis apreiškimas.
Galiausiai turite patikėti, kad jūsų gyvenimą verta ištyrinėti su visišku atsidavimu ir begaline aistra. Reikėjo tūkstančių nedidelių sprendimų, kad išlaikytumėte paslapčių knygą užverstą, tačiau jai atversti užtenka vieno akimirksnio.
Šį sakinį iš Naujojo Testamento suprantu pažodžiui: „Klauskite ir bus atsakyta, belskite ir bus atidaryta.“ Viskas iš tiesų yra paprasta. Visas gyvenimo paslaptis sužinosite, kai galėsite nuoširdžiai pasakyti: „Privalau žinoti. Negaliu ilgiau laukti nė akimirkos.“ Po Bodi medžiu sėdintis Buda ir Jėzus, kovojantis dykumoje su demonais, simbolizuoja tą pačią sielos dramą, kurią gimėte pakartoti. Niekada neabejokite: esate pati svarbiausia būtybė pasaulyje, nes sielos lygmenyje esate pasaulis. Jums nereikia užsitarnauti teisės žinoti. Jau kita savo mintimi, jausmu ar veiksmu galite pradėti gilintis į dvasinę išmintį, kuri teka tyra ir laisva kaip kalnų upelis pavasarį. Mūsų savastis negali amžinai slėpti paslapčių nuo savęs, kad ir kaip gerai būtume išmokyti tikėti, jog yra priešingai.
