Mano kelionė nuo vėžio į artimą mirčiai patirtį ir tikrąjį pagijimą.
Šioje tikrai įkvepiančioje autobiografijoje Anita Murdžani pasakoja, kaip po kone ketverius metus trukusios kovos su vėžiu jos organizmo, nugalėto po visą kūną išplitusių piktybinių ląstelių, veikla visiškai sutriko... Ji išgyveno nepaprastą artimą mirčiai patirtį (AMP), kurios metu suprato savo įgimtą vertę ir tikrąją ligos priežastį. Atgavus sąmonę Anitos būklė taip greitai pasitaisė, kad po kelių savaičių ją buvo galima išrašyti iš ligoninės… jos organizme neradus jokių vėžio pėdsakų!
Šioje knygoje Anita pasakoja apie savo vaikystę Honkonge, apie iššūkius siekiant karjeros ir laukiant tikrosios meilės. Taip pat sužinosite, kaip ji galiausiai atsidūrė ligoninėje, kurioje nutiko tai, ko negali paaiškinti jokia medicina.
Augdama tradicinėje indų šeimoje jau nuo jaunystės Anita patyrė labai stiprų kultūrinių ir religinių tradicijų poveikį. Daugybę metų kovojusi dėl teisės atrasti savąjį kelią, kartu stengdamasi pateisinti ir kitų lūkesčius, pagaliau dėl savo nepaprastos anapusinės patirties ji suprato, kad pati turi galią save išgydyti ir kad Visatoje slypi tokių stebuklų, kurių net negalėjo įsivaizduoti...
Knygoje „Miriau, kad tapčiau savimi“ Anita dosniai dalijasi viskuo, ką sužinojo apie ligą, išgijimą, baimę, „buvimą meile“ ir tikrąją kiekvieno žmogaus didybę!
Iki susirgdama vėžiu Anita Murdžani labai aktyviai dirbo. Tačiau jos užburianti ir jaudinanti artima mirčiai patirtis iš pagrindų pakeitė moters požiūrį į gyvenimą. Dabar Anitos darbas visiškai susijęs su ta gelme ir įžvalgomis, kurios ją aplankė anapusiniame pasaulyje.