Laisvė tapo politinių žaidimų įkaite, todėl nublanko pagrindinė šio žodžio prasmė. Tikrąją šio žodžio prasmę O. M. Aivanovas aptaria kalbėdamas apie dvasios ir materijos ryšius: „Žmonės daro klaidą pernelyg susitapatindami su materija. Ji juos taip „įsiurbia“, jog atima visas jėgas. Jie negalvoja, kaip susitapatinti su dvasia, kuri geba kurti be pašalinės pagalbos ir „statybinių medžiagų“, kuri „semia pati iš savęs“, panašiai kaip Dievas, sukūręs pasaulį iš savo kvintesencijos“.
