Izvoro raštų rinkinys Nr. 237
Bulgarų kilmės filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaёlis Aïvanhovas (1900–1986) savo mokiniams pasakė: „Svarbiausi klausimai, su kuriais mes nuolat susiduriame, yra vis tie patys: kas esame, kodėl čia gyvename ir kokias kliūtis mums skirta įveikti savo kelyje. Apie tai aš ir kalbu. Ir neprašykite manęs, kad pakeisčiau temą.“
Šioje knygoje Omraamas Mikhaёlis Aïvanhovas kalba apie du kūrinijos pradus – vyriškąjį ir moteriškąjį – bei jų pusiausvyrą, kuri lemia visą mūsų dvasinę ir fizinę egzistenciją.
Esybė, kurią mes vadiname Dievu, atspindi ir vyriškąjį pradą, ir moteriškąjį. Tai drauge ir Dangiškasis Tėvas, ir Dieviškoji Motina. Lygiai taip pat žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą, turi du polius: vyriškąjį (Adomas) ir moteriškąjį (Ieva). Įsikūnydamas Žemėje, jis palieka savo Dangiškuosius Tėvą ir Motiną, tačiau tai nereiškia, kad nutraukia su jais ryšį. Tėvai pasirūpino, kad jis nebūtų vienišas ir vargšas. Jie suteikė jam priemonių, kad galėtų susisiekti su Dangumi.
– Omraam Mikhaёl Aïvanhov
