Šri Ramana Maharšis (1879–1950) yra vienas ryškiausių šių dienų Indijos šventųjų ir dvasinių mokytojų. Jo mokymai puikiai atskleidžia įtakingiausios hinduizmo tradicijos – advaita vedantos – esmę.
Ramana Maharšis skleidė savo mokymus atsakinėdamas į sekėjų klausimus. Į šį leidinį sudėti Maharšio pokalbiai, vykę 1935–1939 metais Arunačalos ašrame Tamil Nadu valstijoje, kur Mokytojas praleido didesniąją gyvenimo dalį.
Ramana Maharšis (Venkataramanas Ajaras) gimė 1879 metų gruodžio 30 dieną pamaldžių šaivų (Šivos garbintojų) šeimoje nedideliame Tamil Nadu valstijos Tiručulio miestelyje. Sulaukęs šešiolikos metų, patyrė mistinį išgyvenimą ir susivokė esąs „Dvasia, kuri nemiršta mirus kūnui“. Netrukus jis pabėgo iš namų ir nukeliavo į Tiruvanamalajaus miestą šalia švento Arunačalos kalno. Arunačalos kalnas tapo Venkataramano meditacijų vieta. Jo spinduliuojama palaiminga tyla pradėjo traukti žmones ir aplinkui jį ėmė burtis sekėjai. 1907 metais buvo paskelbta, kad Venkataramanas yra maharšis (didysis išminčius) – nuo tada jis ir vadinamas šiuo vardu.
Švento Arunačalos kalno Maharšis nepaliko visą likusį gyvenimą. Kalno papėdėje buvo pastatytas ašramas (Ramanašramas), kur Maharšis daug metų priiminėjo gausius svečius iš Indijos bei užsienio šalių. Į šią knygą sudėti Maharšio pokalbiai su svečiais bei atsakymai į jų klausimus.
Maharšio atsakymų tikslas nėra patenkinti intelektualinį pašnekovų ir skaitytojų smalsumą. Šie atsakymai skatina žmogų atsigręžti vidun, pažinti save ir atsakyti į svarbiausią klausimą: „Kas aš esu?“
Protas nurimsta, kai paklausiame savęs: „Kas aš esu?“ Ši mintis sunaikina visas kitas mintis, o galiausiai nelieka ir jos pačios, kaip kad nutinka su lazda, kuria žarstomas laidotuvių laužas. Tada ima spindėti Savęs suvokimas.
– Šri Ramana Maharšis