„Kabalistinė kanalų astrologija“ yra devintoji L. Stonkutės knyga. Kaip ir kiti jos astrologijos vadovėliai, ir šis yra skirtas astrologams, kurie studijuoja astrologiją kaip mokslą, taip pat paprastiems žmonėms, kuriems planetos mažai ką sako. Autorė orientuojasi ne į specialistą, bet į žmogų, kuris ieško savęs, bando paaiškinti pasaulį ir jo subtiliąją struktūrą. Rašydama knygą rėmėsi rusų kilmės kabalistinės astrologijos autoriumi Avesalomu Podvodnu. Šalia netikėtai įdomios teorijos pateikiami planetų tranzitų duomenys, pagal kuriuos bet kuris skaitytojas gali sužinoti, kur jo gimimo metu buvo konkreti planeta ir ką tai reiškia jam asmeniškai. Amžinai trunkančiose SAVĘS paieškose ši knygelė nors trumpam gali tapti kelrode žvaigžde.
AVINAS
Avino kanalas nuleidžia energiją iš atmano kūno į budhialinį, tai yra pagrindinę žmogaus misiją paverčia vertybių sistema. Deja, nė vienas žmogus aiškiai savo misijos nežino, visą gyvenimą apgraibomis ieško to tikrojo kelio. Taip yra todėl, kad tikrasis Dievo mums lemtas talentas, kuris turi realizuotis per begalę įsikūnijimų, yra daug sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti. Savo misijos mes negalime nei suprasti, nei kaip nors verbaliniu būdu apibūdinti. Tai lygtis, kurią sprendžiame visą amžinybę. Paslaptingasis iksas yra lygus begalei įvairiausių psichikos pokyčių mūsų budhialiniame kūne (besiformuojančiai vertybių sistemai).
Kai Avino kanalu nusileidžia energijos pliūpsnis, jį žmogus jaučia kaip nušvitimą, atskleidžiantį aiškesnį savęs ir savo savybių suvokimą. Žmogus pajunta nenumaldomą entuziazmą siekti savo vertybių („Sportuoti pradėsiu ne nuo pirmadienio, bet šiandien pat“). Iš atmano kūno besileidžianti energija yra tokia subtili, kad grubesnis žmogus ją jaučia tik kaip nuoširdų nepaaiškinamą nepasitenkinimą savimi, nes neatitinka savo idealo („Ir kodėl aš dar nepradėjau sportuoti, juk buvau sau davęs žodį to imtis nuo Naujųjų metų...“). Paaštrėja būties klausimai, imame analizuoti abstrakčias, filosofines dilemas.
Atmano energijos trūkumą žmogus išgyvena kaip būties pilkumą, nuobodumą, beprasmiškumą. Kai Avino kanalu į budhialinį kūną nusileidžia bent lašas energijos, žmogus tuoj pajunta gyvenimo žavesį, norą siekti kokio nors idealo, ir tai jam atrodo prasminga. Ši energija saugo ir palaiko žmogaus pagrindinę programą bei jos formuojamą charakterį, nes atmano kūno paskirtis ir yra nukreipti žmogų tik jam reikalingos evoliucijos ir savirealizacijos keliu. Net asmeninės krizės kyla būtent dėl Avino kanalu besileidžiančios energijos, kuri kai kada turi sugriauti senas vertybes, kad žmogus pasuktų reikiamu keliu, nors tai ir skausminga.
Labai svarbu yra atidžiai sekti savo vertybių pokyčius, nes jie veda tikruoju asmeniniu keliu. Taip pat reikia suprasti, kad mūsų asmeninės vertybės ir idealai gali būti visiškai nereikalingi kitiems, todėl svarbu nepulti žmonių, abejingų mūsų vertybių sistemai, nereikia jų vadinti kvailais, neišmintingais, pasiklydusiais ar prakeiktais...
Avino kanalu tekanti energija kuria ir palaiko pagrindinį emocinį foną, kurio pats žmogus pakeisti faktiškai nepajėgia. Kiekvienas turime vieną dominuojantį išgyvenimą, kuris visose situacijose lieka toks pat. Tai gali būti nuolatinis šviesos, meilės ar pakylėjimo pojūtis, o gali būti ir pilkumo, nuobodulio, liūdesio, nevilties, skausmo būsenos. Pakeisti tą foną galima tik keičiant energiją atmano kūne, o tam vien žmogaus pastangų nepakanka.
Darbas su Avino kanalu besileidžiančia energija yra mokymasis neaiškų abstraktų entuziazmą paversti konkretesnėmis vertybėmis, įsitikinimais, idealais, kurie budhialiname kūne gali būti išgyvenami daug sąmoningiau. Pradinėse evoliucijos stadijose primityvus žmogus tampa šios energijos sukeliamo entuziazmo vergu. Jis griauna savo gyvenimą, nes jaučia nevaldomą troškimą siekti naujų idealų („Noriu pažinti pasaulį, todėl mesiu šeimą, darbą, parduosiu turtą ir iškeliausiu...“). Jis visiškai priklausomas nuo dvasinės būsenos, kurią sukelia atmano energija. Vėliau žmogus stengiasi tą energiją kontroliuoti, nes mato, kad ji gali skaudinti, kad ji pernelyg intensyvi. Šiame etape mes dar nesuprantame ir nejaučiame aukštesnio tos energijos tikslo.
Pažengęs žmogus jau sugeba atskirti misiją nuo vertybių. Jis supranta, kad misija yra kažin kas labai didelio, nesuvokiamo, o idealai tik padeda to siekti. Pamažu žmogus ima kontroliuoti šį srautą, nors tokia kontrolė gali atrodyti visiškai nenatūrali. Tai panašu į bandymą eiti prieš prigimtį. Jei natūraliai darbines problemas mes sprendžiame darbe, o grįžę namo užsiimame šeimos reikalais, tai tokia energijos kontrolė būtų lyg bandymas darbe spręsti tik šeimos problemas, o šeimoje išskirtinai užsiimti tik darbo reikalais...
Pamažu Avino kanalu tekančią energiją žmogus ima jausti kaip tylų nuolat skambantį vidinį balsą, kuris veda keisdamas vertybių sistemą ir charakterį. Žmogus sugeba neprisirišti prie senų savo energijų, jis lengvai keičiasi kartu su jam būtinus pokyčius diktuojančiu atmano balsu. Subtilus žmogus paprastai turi labai daug puoselėjamų vertybių, kurios atskleidžia jo talento daugiasluoksniškumą. Tokio žmogaus vertybės tarnauja misijai. Jei to reikalauja aukščiausia misija, žmogus gali nusižengti savo sąmoningai suvokiamiems idealams; jei būtina, jis gali ir meluoti, ir vogti, bet tai visada turės aukštesnį tikslą.
Žmogaus gimimo horoskopo planetos, esančios Avino žvaigždyne, rodo, kaip atmano metaidealas / talentas virsta vertybių sistema, kaip veikia šis individualus mechanizmas.
