Izvoro raštų rinkinys Nr. 243
Žinomas filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaëlis Aïvanhovas (1900–1986) gimė Bulgarijoje. 1937 metais jis persikėlė į Prancūziją. Ten jis skleidė savo mokymą beveik pusę amžiaus – iki pat mirties. Esmingiausias O. M. Aïvanhovo mokymo teiginys tas, kad mes, šios planetos gyventojai, teisingai supratę Jėzaus žinią, turime kurti naują pasaulį, naują teisingumą, naują žmonių bendruomenę, idant žemėje prasidėtų Dangaus Karalystė.
Šioje knygoje bulgarų kilmės filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaёlis Aïvanhovas kalba apie gebėjimą gyventi optimistiškai, su viltimi, apie poreikį stiprinti save meile ir išmintimi.
„Kuo ypatingas išminčiaus juokas? Tai yra laisvės juokas, nes tai, ką suprato išminčius, išlaisvino jį nuo beprasmiškų gyvenimo naštų. Jis paliko debesuotas ir dulkėtas teritorijas savyje (astralinį bei žemesnįjį mentalinį planą) ir pakilo ten, kur amžinai šviečia saulė. Jo širdis kupina džiaugsmo, o juokas yra šio džiaugsmo (kurį taip pat galime vadinti meile) išraiška. Išminčiaus meilė ir džiaugsmas priverčia žmones susimąstyti arba jie bent jau paklausia savęs, kaip patys galėtų pasiekti tokią sąmonės būseną.“
