„Inanna. Apokalipsės knyga“ parašyta neramiais laikais, prieš patekant Vandenio eros saulei. Sakoma, kad tamsiausia yra prieš aušrą... Dievas apvalo savo darbalaukį, kaip ir žmogus naudodamas „trinti“ klavišą, kai nori ištrinti tai, kas blogai parašyta, tai, kas nepasiteisino...
Turėjau įžūlumo kalbėti apie dievų kūrėjų klaidas, kurias ištverti tenka žmogui. Kartu šios knygos žodžiais demonstruoju, kokia drastiškai kitokia gali būti Vandenio era. Gal viskas nebus būtent taip, kaip parašyta, bet pokyčiai bus esminiai. Norėtųsi paprašyti Dievo, kad leistų tai pamatyti, bet suabejojau. Gal ne viską pamatyti verta... Įdomu, ar Nojaus laivas praplauks pro mus? Ar iš viso jis šįkart atplauks?
