HARMONINGAS GYDYMAS

* Šiandien esame užversti patarimais, kaip rūpintis savimi, tausoti bei stiprinti sveikatą, ką ir kaip reikia daryti, kaip maitintis, ko vengti, ir taip toliau, ir visa kita. Tų patarimų srautas toks didžiulis, kad ilgainiui žmonės paprasčiausiai atsijungia nuo jo ir tiesiog pasiduoda savo diagnozei. Kaip dera elgtis tokiose situacijose?

* Diagnozės yra galingos. Juk kas galėtų ramiai atsilaikyti ar nereaguoti išgirdęs, pavyzdžiui, frazę Jums liko gyventi tik keli mėnesiai...? Kai, beje, tai taria lūpos tų, kurių nuomonę esame įpratę gerbti, - kokį siaubingą efektą, o kartu ir kokią stiprią išsipildymo jėgą turi tokios prognozės! Kaip dera elgtis tokiose situacijose?

* Kuo maitiname savo fizinį, mentalinį, emocinį bei dvasinį kūną ir kokią reikšmę tas penas turi gijimo procesui?

* Kodėl chirurgo išoperuotos vėžinės ląstelės dažnai atsinaujina? Kokios priežastys tai lemia?

* Kokią reikšmę turi holistinis mokymas kaip profilaktinės medicinos priemonė, kad žmonės suprastų tikrąją savo prigimtį ir todėl gyventų tokį gyvenimą, kuris užkirstų kelią ligai? Kiek kančių toks gyvenimo būdas padėtų išvengti?

* Ar žinote, jog daugėja žmonių, kurie dideliais žingsniais žengia į savo 100-tuosius gyvenimo metus būdami tikrai stiprios sveikatos, kupini energijos, džiaugsmingi, jausdami pilnatvę ir pozityviai nusiteikę?

* Kaip jiems pavyko pasiekti tokią kūno harmoniją?

* Kas tai yra kūno harmonija ir kaip jos link artėja tie, kurie siekia būti pripildyti šviesos?

* Ar siekiantieji nušvitimo turi būti sveiki? Ar jiems būtina turėti harmoningą kūną, jei jie nori sėkmingai baigti savo kelionę?

* Ar gali žmogus būti per daug atsiskyręs? Ar tikrai gerai pabėgti nuo pasaulio ir tik pasyviai jį stebėti, nors jogai ir teigia, kad neturėti jokių troškimų ir prie nieko neprisirišti - tai būtinos nušvitimo sąlygos?

* Kas atsitinka, kai žmonės praranda gyvenimo aistrą?

* O kas, jei žmogus pasirenka palikti savo kūną ir persikelia į kitus būties lygmenis, nes savo misiją čia atliko? Ar kas nors ten, anapus, jį pasitiks?

* Gal geriau dvasiniam mokytojui palikti šį pasaulį susikūrus mirtiną ligą, negu ramiai sėdint medituoti, išeiti iš sveiko kūno ir į jį negrįžti - kaip tai sugeba padaryti lamos?

* Ar mes turime teisę vertinti būdus, kuriais žmonės pasirenka išeiti iš gyvenimo? O gal visi mirties scenarijai yra nulemti iš anksto mūsų sukauptos ir neišvalytos karmos?

* Kas įkvepia žmogų ir suteikia jam gyvenimo geismą? Ar mes gyvename skatinami vien biologinio poreikio, ar vykdome iš aukščiau gautą užduotį prisidėti prie gyvenimo evoliucijos vyksmo?

* Kas nutinka, kai žmogus išragauja viską gyvenime ir jau niekas jo nebeįkvepia?

* Ar galėtų žmogus nusipirkti laiko ir pasilikti šioje žemėje dar, nors visi jo darbai jau atlikti?

* Ar galima sukurti tokią gyvenimo tėkmę, kad kova, sunkumai bei problemos baigtųsi? O jeigu taip - tai kas toliau?

* Kas būtų, jei gyvenimas taptų pernelyg lengvas? Jei nebeliktų nei troškimų, nei tikslų?

Pirmoje šios knygos dalyje aprašoma mano asmeninė kelionė, kuri prasidėjo tada, kai aš supratau, jog savo organizme susikūriau laikiną ligą, kuri negydoma tikriausiai būtų leidusi man pagyventi ne daugiau kaip aštuonis ar devynis mėnesius. Šią kelionę vainikavo atradimas, kaip nusistatyti savo mirties laiką ir kaip mirti pačiu oriausiu būdu - tik tuomet, kai esame visiškai pasirengę ir ne anksčiau. Ir dar: aš supratau, kaip perprogramuoti savo kūną, kad jis taptų nemirtingas. Antroje dalyje kalbėsiu apie meditacijos magiją ir apie priemones, padedančias mums pasikrauti energijos, taip pat supažindinsiu su veiksmingu savigydos metodu. O trečioje dalyje rasite žinių apie alternatyviuosius diagnostikos bei gydymo metodus.

- Jasmuheen