DĖKINGUMAS

Dėkingumo malda

'Mano sielos gelmėje yra amžinas dėkingumo šaltinis. Tegu jis užlieja mano širdį, kūną, protą, sąmonę ir mano esmę. Tegu dėkingumas sklinda nuo manęs į visas puses, po visą pasaulį ir grįžta man, kad turėčiau dar daugiau už ką dėkoti. Žinau, kad šis šaltinis niekada neišseks. Dėkodama jaučiuosi puikiai. Dėkodama išreiškiu savo vidinį džiaugsmą. Dėkodama jaučiu vidinę šilumą.

Dėkoju už save ir savo kūną.

Dėkoju už galimybę regėti, girdėti, jausti, ragauti ir liesti.

Dėkoju už savo namus, kuriais su meile rūpinuosi.

Dėkoju už savo šeimą ir draugus, kurių draugiją vertinu.

Dėkoju už darbą, kurį stengiuosi kuo geriau atlikti.

Dėkoju už savo talentus ir gebėjimus, kuriuos stengiuosi kuo gražiau išreikšti.

Dėkoju už materialų aprūpinimą, kuris, žinau, niekada nepablogės.

Dėkoju už viską, ką esu praeityje patyrusi, nes tai man padėjo augti.

Dėkoju už gamtą ir kiekvieną gyvą būtybę.

Dėkoju už šią ir kitą dieną.

Dabar ir visados dėkoju už Gyvenimą.

Pastebėjau, jog Visata mėgsta dėkingumą. Kuo labiau kitiems dėkoji, tuo daugiau sulauki gėrio. Sakydama 'gėrio', neturiu galvoje tik materialiųjų vertybių. Tai ir žmonės, ir jų gyvenimo patirtis, ir gyvenamoji vieta - visa, dėl ko verta gyventi. Kai jūsų gyvenimas sklidinas meilės, džiaugsmo, sveikatos ir kūrybos, kai jums kelyje visada dega žalia šviesa ir lengvai randate vietą pastatyti automobiliui, jaučiatės puikiai, tiesa? Toks ir turėtų būti mūsų gyvenimas. Visata dosni, ji pažeria mums daug gėrybių ir jai patinka, kai žmonės tai vertina.

Prisiminkite, kaip jaučiatės, įteikdami draugei dovaną. Jeigu, jai dirstelėjus, veidas ištįsta arba ji tarsteli: 'Čia ne mano dydis', 'Man ši spalva netinka', 'Aš niekada tuo nesinaudoju' arba 'Ar tai - viskas?.. ',- tuomet tikrai nebenorėsite nieko daugiau dovanoti. Tačiau jei draugės akys sužiba džiaugsmu, jei dovana patinka ir ji jaučiasi dėkinga, tai kiekvieną kartą, kai pamatysite kokį nors daiktą, kuris būtų jai malonus, norėsite jį nupirkti. Ir visiškai nesvarbu, kaip jūs iš tikrųjų pasielgsite - nupirksite jį ar ne.

Kai žmogus dėkingas, jo gyvenime savaime atsiranda dar daugiau dalykų, už kuriuos reikia dėkoti, jis patiria dar daugiau džiaugsmo. Kai žmogus dėkingumą pamiršta ir nuolat dejuoja, džiaugsmas nyksta. Dejuojantiems žmonėms arba visada visko trūksta, arba jiems nepatinka tai, ką turi. Man atrodo, kad Visata duoda mums tai, ko esame nusipelnę. Dauguma mūsų esame išauklėti galvoti tik apie tai, ko neturime, ir nuolat jausti trūkumą. Mes tikime, kad nepriteklius mūsų gyvenime tiesiog būtinas, o po to stebimės, kodėl taip neįdomu gyventi. Jei remiamės teiginiu 'aš to neturiu ir nebūsiu laimingas tol, kol neįsigysiu', gyvenimas tampa nuobodus, nes Visata išgirsta tik žodžius 'neturiu', 'esu nelaimingas', ir mes tai gauname.

Jau seniai kiekvieną komplimentą ar dovaną priimu džiugiai, su dėkingumu. Visatai mano padėka patinka, todėl aš nuolat gaunu daugybę dovanų.

Pabudusi ryte, prieš atsimerkdama, pirmiausia padėkoju savo lovai už gerą nakties miegą, šilumą ir patogumą, kuriuos ji man suteikė, įvardiju daugybę dalykų, už kuriuos esu dėkinga. Dar gulėdama lovoje, padėkoju savajai gyvenimo patirčiai ir kokiems 80 ar 100 žmonių, vietų, daiktų. Ar ne puiku taip pradėti dieną?

Vakare prieš miegą apžvelgiu dieną ir padėkoju už kiekvieną smulkmeną. Jei jaučiuosi padariusi kokią nors klaidą, pasakiusi ką nors netinkama ar ne taip nusprendusi, atleidžiu sau. Po šios padėkos mane tarsi apgaubia 'šilta migla', ir aš užmiegu lyg kūdikis.

Dėkoti reikia net už pamokas, kurias gauname. Nebėkime nuo pamokų, jos - tarsi mums duotos brangenybių dėžutės. Jas išmokus, gyvenimas pasisuks į gerąją pusę. Pastebėjusi savo tamsiosios pusės apraiškas, džiaugiuosi, nes galiu pašalinti tai, kas trukdo gyventi. 'Ačiū už tai, kad man parodyta mano liga, nes galėsiu pati save pagydyti ir gyventi toliau', - sakau sau. Tad gavę pamoką, padėsiančią išspręsti 'problemą' bei suteiksiančią galimybę pastebėti tai, kas pasenę, netinkama ir ko reikia atsisakyti, džiaukitės!

Kasdien nors kelias akimirkas pasijuskime dėkingi už mums teikiamą gėrį. Jei dabar turite mažai, vėliau turėsite daugiau. Jei turite daug, turėsite dar daugiau. Kitaip nebūna. Jeigu esate laimingi, tai ir Visata laiminga. Kai jaučiatės kam nors dėkingi, padaugėja visko.

Pildykite dėkingumo užrašus. Kasdien užrašykite, kam ar dėl ko jaučiatės dėkingi, ir kasdien kam nors pasakykite, jog jaučiatės jam ar jai už ką nors dėkingi. Pasakykite tai pardavėjams, padavėjams, pašto darbuotojams, darbdaviams, darbininkams, draugams, šeimos nariams ir visiškai nepažįstamiems žmonėms. Atskleiskite jiems dėkingumo paslaptį. Tegu šiame pasaulyje visi jaučiasi dėkingi, tegu visi ką nors duoda ir ką nors gauna!

Louise L. Hay yra metafizikos mokytoja ir populiarių knygų "Pamilk save ir būk laimingas" bei "Gyvenimas. Apmąstymai apie savo kelionę" ir kt. autorė. Nuo 1981 metų ji pataria žmonėms asmeniniais klausimais, padeda pastebėti bei kuo geriau panaudoti savo kūrybines galias, moko, kaip save ugdyti ir pačiam pasveikti. Louise L. Hay knygos išverstos į 29 kalbas ir platinamos 35 pasaulio šalyse. Ji yra bendrovės "Hay namai", išleidžiančios ir platinančios knygas, garso ir vaizdo kasetes bei kitas priemones, skirtas mūsų planetai išsaugoti, įkūrėja ir savininkė.