Įkvėpimo leidykla visiems
Nors medicina stipriai pažengusi, tačiau dalis negalavimų vis dar skatina daryti klaidingas prielaidas ar net glumina medikus. Kai tyrimų rezultatai pakankamai geri, simptomai priskiriami psichosomatinėms ligoms. Tik ar tikrai viskas mūsų galvoje?
Lėtinis nuovargis, menopauzė, PMS, depresija, galvos svaigimas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir pan., dažniausiai grindžiami klaidingomis prielaidomis. Iš tikrųjų šiuos negalavimus sieja viena priežastis – Epšteino-Bar (EBV) virusas. Jį 1964 metais atrado britų mokslininkai Anthony Epstein ir Ivona Bar.
Ko šiuolaikinė medicina vis dar nežino apie EBV?
Viena iš šio viruso apraiškų – infekcinė mononukleozė, pasireiškianti ūmiu karščiavimu, gerklės skausmu ir limfmazgių padidėjimu. Ji plinta per orą, kraują ir skysčius, todėl dar kartais šmaikščiai vadinama „bučinių liga“.
Tačiau tai tikrai dar ne viskas. Iš tikrųjų Epšteino-Bar virusas turi per 60 rūšių ir daug skirtingų simptomų. Jo pagrindinis maistas – hormonai. Štai šis atskaitos taškas ir veda link skirtingų simptomų bei jų intensyvumo.
Pirmoji Epšteino-Bar viruso fazė
Šis virusas turi keturias fazes. Vos tik užsikrėtę net nepajusite, nes jis ramiai lauks tinkamos terpės ir galimybės pulti organizmą. O ši galimybė pasitaiko po fiziškai ir psichologiškai sunkaus periodo bei prastos mitybos. Tada pradeda trūkti tokių medžiagų kaip cinkas ir vitaminas B12. Susilpnėjus imuninei sistemai susiklosto palankios sąlygos aktyvacijai.
EBV taip pat pradeda reikštis vykstant hormoniniams pokyčiams: paauglystei, nėštumui ir menopauzei. Ne mažesnė priežastis – stresas.
Jeigu šią „dovanėlę“ gavote gimdami ar ankstyvoje vaikystėje, galite nežinoti net daug metų, o laikiną gerklės skausmą priskirti eiliniam peršalimui. Epštein-Bar virusas lengviausiai sustabdomas ir sunaikinamas pirmoje fazėje. Deja, daugelis nežino, kad yra juo užsikrėtę, nes kūdikystėje ir vaikystėje jis gali būti nepastebėtas arba klaidingai priskirtas kitoms ligoms.
Antroji EBV fazė
Pirmos fazės pabaigoje virusas sukelia minėtą mononukleozę, kuri jau tampa antrąją faze. Priklausomai nuo žmogaus organizmo stiprumo, gali pasireikšti silpnu gerklės perštėjimu ir nuovargiu, arba užsitęsti net kelis mėnesius. Daugelis eina pas gydytojus ir daro tyrimus tik pajutę stipresnius simptomus, tarp kurių odos bėrimas, stiprus nuovargis, limfmazgių padidėjimai ir kt.
Negana to, šis virusas veikia išvien su streptokoko bakterija, kuri, nusilpus organizmui, sėkmingai keliauja tiek į nosį ir burną, tiek ir žemyn į šlapimtakius bei lyties organus. Kol vyksta kova su ligų sukėlėjais, Epšteino-Bar virusas susiranda saugią „slėptuvę“ kuriame nors organe. Dažniausiai kepenyse ar (ir) blužnyje.
Trečia fazė
Štai taip apsigyvenus organuose prasideda trečioji klastingiausia fazė. Prasirgus mononukleoze, tyrimai parodys tam tikrą antikūnų kiekį ir bus daroma klaidinga prielaida, kad kova su virusu baigta. Beje, organizmas taip pat apsigauna, manydamas, kad įsibrovėliai nugalėti.
Jeigu žmogus užsikrėtė neagresyvia EBV forma, ji jam rimtų problemų nesukels, net jei tūnos kūne kelis dešimtmečius. Tačiau agresyvesnės formos gali pažeisti organus ir sukelti jų uždegimą, o gydytojai nesusies ligos priežasties su praeityje įveikta mononukleoze.
Šis virusas ne tik minta hormonais, bet ir išskiria nuodus:
Per trečiąją fazę gali užklupti įvairūs negalavimai, tokie kaip kepenų, skydliaukės sutrikimai, hepatitas C, vilkligė ir kt. Beje, 95 proc. skydliaukės ligos priežasčių – Epštein-Bar virusas. Šiuo atveju kūnas puola ne pats save, o kovoja su senu įsibrovėliu.
Ketvirta fazė – finišas
Šio viruso tikslas – sukelti centrinės nervų sistemos uždegimą. Jei organizmas nesugebėjo atsistatyti ir nuolat buvo varginamas išorinių faktorių, tokių kaip prasta mityba, netinkama gyvensena ir nuolatinis stresas, susidarė sąlygos ketvirtos fazės aktyvavimui.
Pažeista nervų sistema aktyvuoja hormoną, pernešantį pavojaus signalą, o virusas tik to ir laukia – maisto. Taip užsitęsę uždegimai sukelia raumenų, sąnarių ir nugaros skausmus, rankų bei kojų tirpimą, migreną, lėtinį nuovargį, galvos svaigimą, nemigą, depresiją, gausų naktinį prakaitavimą ir t. t.
Kaip matote, priartėjome prie išvados, kad menopauzės, skydliaukės sutrikimų ir kitų negalavimų priežastys visai kitos.
Ar įmanoma įveikti EBV?
Įmanoma. Kuo labiau rūpinsitės mityba ir sveika gyvensena, tuo lengviau įveiksite ne tik šį klastingą virusą, bet ir kitus ligų sukėlėjus.
Yra daugybė natūralių priemonių, stabdančių virusų dauginimąsi, valančių toksinus ir padedančių atstatyti tinkamą organų funkcionavimą. Tik reikėtų pasidomėti ir paieškoti informacijos bei pasitarti su atitinkamais specialistais. Svarbu laiku atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus ir imtis veiksmų.
Tekstas parengtas pagal Anthony William knygą ‚Medicinos mediumas“.