Įkvėpimo leidykla visiems
Hipotiroidizmas, padidėjusi skydliaukė, mazgeliai, cistos ir kiti panašūs negalavimai gana plačiai paplitę tarp žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Priklausomai nuo ligos pobūdžio, sutrikimai gydomi vaistais, o rimtesnės bėdos sprendžiamos chirurginiu būdu. Ar yra kitas kelias? Ir kokia tikroji skydliaukės sutrikimų priežastis?
Entonis Viljamas (Anthony William) tikina, kad beveik už visų skydliaukės negalavimų slypi viena priežastis – Epšteino-Bar virusas (EBV). Jis pateikia daug svarių argumentų, kurie skatina į šią problemą pažiūrėti labai rimtai.
Kas tas klastingasis Epšteino-Bar virusas?
Šis virusas priklauso Herpes virusų šeimai, kuri egzistuoja daugiau nei 100 metų. Jis nukeliavo per keletą žmonių kartų, mutavo ir išsivystė į naujus hibridus bei atmainas. Kai kurios pirmos grupės EBV atmainos organizme juda lėtai, ir jų poveikis švelnus; paprastai sunkiausias jų sukeliamas negalavimas būna nugaros skausmas, ir šios atmainos retai pasiekia skydliaukę. Kitų grupių EBV atmainos juda greitai ir yra daug agresyvesnės; jos yra kaltos dėl kai kurių sunkiausių mūsų laikų ligų, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės ir įvairių rūšių vėžio.
Yra keturios EBV plitimo fazės. Žmogus užsikrėtęs ar net gimęs su šiuo virusu gali net nepajausti simptomų. Antroji fazė įprastai pasireiškia mononukleoze. Suaugusieji gali ją supainioti su eiliniu peršalimu – gerklės skausmas, nuovargis. Tačiau tuo metu organizme vyksta arši kova, po kurios nusilpęs virusas pradeda ieškoti saugaus užkampio. Taip, apgaudamas imuninę sistemą, pasirenka vieną ar net keletą organų. Įprastai taikiniu tampa kepenys, nes jose gausu jam tinkamo maisto – nespėti pašalinti įvairūs toksinai (gyvsidabris, dioksinai, nesveiki riebalai ir kt.).
Trečiosios fazės metu taikiniu tampa skydliaukė. Pasitaikius progai (stiprus nuovargis, stresas, kitos ligos), virusas vėl suaktyvėja ir į kepenis išskiria toksinus, kurie patenka į kraujotaką bei limfinę sistemą ir sutrikdo skydliaukę saugančius limfocitus. Susidaro palankios sąlygos virusui patekti į skydliaukę. Vos tik jam pavyksta, mononukleozės simptomai išnyksta, ir virusas pradeda skverbtis gilyn į skydliaukės audinius, sukeldamas įvairius simptomus, kurie paprastai siejami su senėjimu, menopauze ar autoimuniniais sutrikimais. Į skydliaukę patekusios brandžios viruso ląstelės pakeičia formą ir tarsi grąžtai gręžiasi gilyn į audinius, pakeliui žudydamos skydliaukės ląsteles ir išraižydamos liauką randais.
Skydliaukė nukenčia mažiau, jeigu žmogus užsikrečia mažiau agresyvia EBV atmaina, per gyvenimą į jo organizmą patenka nedaug toksinų ir jis rečiau susiduria su aktyvuojančiais veiksniais. Tokiu atveju žmogų gali varginti tik nedidelis hipotiroidizmas: virusas po truputį naikina skydliaukės audinį, todėl liauka išskiria mažiau hormonų. Kadangi tai vyksta lėtai, daugelį metų, žmogus galiausiai išgirsta iš gydytojo, kad tiesiog sensta.
Hipotiroidizmas
Tai švelni tiroidito stadija. Į skydliaukės audinį besiskverbiantis virusas pažeidžia liauką, audinys pradeda randėti, ir liaukos funkcija sutrinka. Nusilpusi skydliaukė gali pradėti gaminti mažiau hormonų T4 it T3. Dėl hipotiroidizmo gali pradėti svyruoti kūno temperatūra, išsausėti oda, atsirasti nedidelis nuovargis arba apatija – ir tai viskas.
Net įgimtą hipotiroidizmą, kai skydliaukė silpnai veikia nuo pat gimimo, sukelia EBV. Įsčiose augantis kūdikis taip pat gali lengvai užsikrėsti virusu, kaip ir suaugęs žmogus. Mutavusi viruso atmaina gali patekti į kūdikio kepenis, pasiekti skydliaukę ir nuo pat gimimo kelti įvairių negalavimų.
Hipotiroizmas sukeltų daugiau sveikatos bėdų, jeigu skydliaukei nepadėtų antinksčiai. Jie gali išskirti hormonų mišinį, kuris kompensuoja T4 ir T3 trūkumą. Jei antinksčiai neišskirtų šio mišinio, dėl sumažėjusio T4 lygio atsirastų didelė apatija, liūdesys, pradėtų trūkti motyvacijos, moterims sutriktų mėnesinių ciklas.
Uždegimas ir padidėjusi skydliaukė
Kai EBV pradeda pulti skydliaukę, imuninė sistema reaguoja audringai, ir šio susidūrimo rezultatas yra uždegimas. Tai natūrali organizmo reakcija į sužeidimą arba svetimkūnių įsiveržimą. Uždegimas gali sukelti ir skydliaukės padidėjimą.
Jeigu jums buvo diagnozuotas tiroiditas (skydliaukės audinio uždegimas), tai rodo, kad imuninė sistema kovoja jūsų pusėje ir daro viską, kad išgelbėtų nuo viruso.
Skydliaukės mazgeliai, cistos ir augliai
Šie dariniai – tai dar vienas ženklas, kad jūsų organizmas intensyviai kovoja su Epšteino-Bar virusu. Jeigu imuninei sistemai nepavyksta visiškai sunaikinti viruso, ji stengiasi aptverti jį kalcio „sienomis“. Taip susiformuoja skydliaukės mazgeliai: jie yra kalcio „kalėjimas“ virusinėms ląstelėms. Nelaimei, tai nepadeda visiškai atsikratyti viruso, nes daugumai EBV ląstelių pavyksta pasprukti, tos, kurios pakliūva į spąstus, įsitaiso tarp kalcio sienelių kaip namuose ir gali toliau maitintis skydliauke bei siurbti jos energiją.
Jeigu virusinės ląstelės mazgelyje klesti, jis virsta dariniu – cista, kuri dar labiau apsunkina skydliaukės funkcionavimą.
Vėžiniai skydliaukės augliai susiformuoja, kai žmogus yra užsikrėtęs specifinėmis EBV atmainomis. Taip pat tokie augliai rodo, kad virusas rado daug tinkamo maisto – žmogaus organuose yra daug toksinų, pavyzdžiui, nuodingų sunkiųjų metalų ir pesticidų.
Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas
Lyg iš niekur nieko kylančios karščio bangos ir prakaitavimas atsiranda dėl didelio nuodų kiekio kepenyse ir neturi nieko bendra su skydliauke ar menopauze. Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas taip pat nesusijęs su hormonais.
Štai kas vyksta iš tikrųjų: kai kepenys prisipildo nuodų (virusinių atliekų, sunkiųjų metalų, pesticidų, medikamentų liekanų), jos nepajėgia susidoroti su šiuo krūviu ir pradeda kaisti, todėl organizmas stengiasi atvėsinti kepenis. Šio proceso dalis yra karščio ištraukimas iš kepenų ir pašalinimas iš kūno pulsuojančiomis bangomis.
Kiti negalavimai
Jų galima išvardinti išties daug: svorio didėjimas ir mažėjimas, nuolatinis alkis, plaukų slinkimas, nemiga, nuovargis, energijos lygio svyravimai, šąlančios rankos ir kojos, stiprus prakaitavimas, rankų ir kojų tinimas, nuotaikų svyravimas, pabrinkusios akys ir veidas, migrena, rankų drebėjimas ir dar daugelis kitų.
Ką daryti ir kaip žinoti ar tai tikrai virusas?
Sveikatinimo programa prasideda nuo:
Entonis Viljamas knygoje „Skydliaukės gydymas“ pateikia daugybę priemonių, galinčių sustabdyti įsisiautėjusį virusą ir sistemingai su juo kovoti.
Autorius artišokus įvardina vienu iš pagrindinių sąjungininkų, kovojant su virusu ir gydant skydliaukę. Jų šerdyse yra maistinių medžiagų, kurios padeda skydliaukei atsikurti ir tinkamai funkcionuoti. Artišokuose esantys junginiai papildo skydliaukę tirozinu, kuris padeda gaminti skydliaukės hormonus. Be to, jie padeda šalinti iš kepenų neurotoksinus, dermatoksinus, sunkiuosius metalus, pesticidus, radiaciją ir virusus.
Žinoma, artišokai ne vienintelis gelbėtojas, kaip ir minėjome, E. Viljamas pateikia kur kas daugiau būdų, kaip susigrąžinti sveikatą.
Kaip žinoti, ar tikrai esate užsikrėtę EBV virusu? Kol kas tyrimų, galinčių nustatyti vėlesnes EBV fazes, nelabai yra. Tačiau rasti antikūnai galėtų tapti atsakymu, kad vis tik už skydliaukės sutrikimų slypi Epšteino-Bar virusas ir laikas suteikti organizmui pagalbą.
Tekstas parengtas pagal Anthony William knygą „Skydliaukės gydymas“ (leidykla „Mijalba“).