"Ištrauka iš naujai rašomo romano "Persipynę gyvenimai".

Trumposios istorijos, gimusios iš sapnų. Dovanojama Mijalbai, leidyklos gimimo dienos proga 2025 02 14.

Trumpai apie autorę: Saulė Zujūtė, lietuvių filologė, metafizikė, 3 vadovėlių ir 12 romanų autorė, rašanti sąmonėjimo temomis. Feisbuke yra subūrusi bendraminčių grupę: Saulės Zujūtės knygų skaitytojų diskusijų grupė.

Daugiau autorės knygų galima įsigyti knygos.lt.

***

Autorės žodis

Nuo mažumės esu sapnuotoja. Mane lanko tiek buitiški kasdienybės sapnai, tiek ryškūs reginiai, kurie gali tęstis per keletą vienos nakties sapnų ir išsirutulioti į ilgą, nuotykingą istoriją. Kai susapnuoju tokį kompleksinį sapną, vadinu jį archetipine istorija, kuri nori per mane pasireikšti į fizinį planą. Tai būna tarsi koks filmas, kurį žiūrėdama patenku tai į vieno, tai į kito veikėjo vidų ir jau tada tame „filme“ esu dalyvė. Arba sapnas gali prasidėti kaip skaitoma knyga ir po to įtraukti mane į jos veiksmą kaip į tikrą realybę. Istorijas regiu dažniausiai be vardų ir be vietovės ar laiko žymų – tarsi peržiūriu jų potencinį variantą Sielos pasaulyje, kaip tai daro sąmonės prieš įsikūnijimą į fizinį planą. Ir tada jau mano sąmonė sprendžia, kurią savo regėtą sapno istoriją ir kaip giliai įkūnyti į fiziškumą. Keletas jų tapo romanais, kai kurios dar tik užrašytos sąsiuvinyje, kad nepasimirštų, tačiau didžioji dalis, deja, taip ir liko tik savo potencine sapno forma, nes tuo metu neturėjau vidinės paskatos jas rašyti ir saugoti, ir dauguma jau išbluko iš atminties.

Archetipinė istorija reiškia, kad tai kosminių sąmonių kuriamų naujos epochos elgsenos naujųjų modelių gyvieji pavyzdžiai. Šios istorijos kupinos kosminių dėsnių sąmonių joms suteikto gyvybingumo, dėl to jas skaitant pasikraunama pozityvia gyvybine energija. Tokių archetipinių istorijų erdvėje pilna kaip kokių molekulių. Galima sakyti, mes nuolat plaukiame per archetipinių modelių rūką. Daug kas archetipus jaučia ir patiria – kas sapnais, kaip aš, kas per meditacijas, per gydūnų seansus, dvasinį kontaktavimą su subtiliaisiais lygmenimis ar tiesiog susitelkę į savo kūrybą (tapybą, muziką, šokį) susisiekia su savo pasąmone ar viršsąmone ir iš ten parneša tai, kas rezonuoja su jų sąmonės virpesiais. Visų tautų pasakos yra archetipinės istorijos, užfiksuotos senaisiais laikais. Sapnų ir pasakų archetipų kolektyvumą (bendrumą žmonijai) nagrinėjo psichologas K. Jungas ir vėliau jo mokiniai. Senųjų pasakų esminiai archetipai buvo herojaus brendimo kelionė per išbandymus (Jungas tai vadino kultūrinio herojaus kelione), dvasinių jėgų pagalba šioje kelionėje (išmintingas senolis, stebuklingos būtybės, dievybės ar kt.), praktiniai patarimai gyvenimui (buitinės pasakos, pvz., ironiška istorija apie naivųjį senolį, kuris karvę išmainė į ožką, ožką – į vištą, vištą – į adatą ir visas laimingas dėl sėkmingų mainų; ar Elzė, verkianti palei ant staktos kabantį kirvį, kad kažkada ateityje pro jį eisianti jos dar neegzistuojanti duktė, tas užkrisiąs jai ant galvos ir ji mirsianti – pašiepia žmonių polinkį prisikurti nepagrįstų baimių) ir pan.