Empatija – emocinis sutrikimas ar žmogaus evoliucija?

Jei žvelgtume į skirtingus istorinius etapus, pastebėtume žmogaus sąmonės evoliucionavimą – nuo grubaus, impulsyvaus elgesio iki šių dienų jautrumo bei noro visiems padėti. Tačiau tiek grubumas, tiek nevaldomas jautrumas sukelia nemažai rūpesčių.

Intensyvios emocijos ir nuotaikų kaita gali būti priskiriamos jautriam empatui ir psichologinių sutrikimų turinčiam asmeniui. Todėl knygos „Evoliucinis empatas“ autorė Dr. Stephanie Red Feather ragina patyrinėti šį reiškinį detaliau.

Kas yra empatas?

Jautrių žmonių šiais laikais turbūt kaip niekad daug – pradedant visai mažais vaikais ir baigiant brandaus amžiaus senjorais. Ypatingai šis reiškinys akivaizdus tarp jaunų žmonių – jie intensyviai reaguoja į piktesnį žodį ar kitų elgesį. Pakanka pikto suaugusiojo žvilgsnio, kad suvirpėtų vaiko širdelė ir ašaros sudrėkintų akis.

Daugelis mūsų užaugome tokioje visuomenėje, kur netoleruojamos emocijos. Nuo mažų dienų kartojama „nežliumbti kaip mergaitėms“, neliūdėti ar nesijuokti nederamoje vietoje. Tik per pastarąjį dešimtmetį vis garsiau pradėta kalbėti apie užgniaužiamų jausmų žalą ir emocinio intelekto svarbą.

Vis tik ne visus, sunkiai susitvarkančius su savo emocijomis galima priskirti empatams. Šis jautrumo bruožas tik vienas iš daugelio, išskiriančių juos iš kitų žmonių.

Dr. Stephanie Red Feather tikina, kad „empatija nėra psichologinė ar emocinė būsena, kurią sukuriame savyje, kai koks nors žmogus mūsų aplinkoje išgyvena sunkumus. Kiekvienas žmogus geba jausti empatiją, tačiau ne kiekvienas yra empatas. (...) Empatas negali kada panorėjęs įjungti ir išjungti savo gebėjimų ar savybių. Žinoma, jis gali juos kontroliuoti, puoselėti, tobulinti ir valdyti. Tačiau buvimas empatu nėra įgūdis, įgyta kompetencija, mokėjimas. Tai gyvenimo paskirtis, nes empatu gimstama.“

Tam, kad geriau suprastumėte, kas yra empatas, knygos autorė išskiria penkias pagrindines jų savybes:

• gebėjimas susilieti su kitų būtybių energija ir sugerti ją į save. Taip nutinka todėl, kad empatų energinis laukas labai atviras;
• itin jautri nervų sistema, todėl jiems sunku išlaikyti emocinę pusiausvyrą;
• gebėjimas lengvai nuskaityti informaciją ir jausti supančias energijas. Toks žmogus vos tik įėjęs į patalpą, kurioje ką tik vyko konfliktas, lengvai pajus slogutį;
• ramybės ir harmonijos troškimas;
• begalinis noras padėti kitiems ir jiems pasitarnauti.

Pasitikrinkite ar esate empatas

Knygos autorė išvardina ir daugiau empatų savybių. Pavyzdžiui:

• sunku išsaugoti asmenines ribas;
• kartais sudėtinga atskirti ar jaučiamos savo emocijos ir nuotaikos, ar kitų žmonių;
• lengva pasiduoti kitų įtakai ir perimti jų pasaulėžiūrą;
• pernelyg atjaučia kitus ir susitapatina su kitų žmonių problemomis;
• nuotaikų kraštutinumai;
• intuityvumas;
• sunku išbūti žmonių minioje ir dirgiklių gausoje. Pabuvus tokioje aplinkoje, norisi ramybės;
• vargina ir dirgina rėkimas, triukšmas ir pan.;
• jautriai reaguojama į smurtą ir chaosą;
• traukia profesijos, susijusios su pagalba kitiems;
• noras būti taikdariu;
• gilus ryšys su gamta ir gyvūnais;
• ir t. t.

Neretai tokie žmonės jaučiasi Žemėje lyg svetimi ir sunkiai pritampa, tarsi būtų iš kitos planetos. Tada pasijunta atstumti ir dar labiau užsidaro savyje.

Kaip pritapti ir išlaikyti pusiausvyrą?

Pirmiausia reikėtų labai atidžiai save patyrinėti ir pripažinti, kad esate kitoks, nei kiti. Tai nėra nei blogai, nei gerai, todėl nereikėtų susireikšminti ar slėptis nuo kitų po „kaukėmis“.

Įsivaizduokite, kaip galėtumėte pasaldinti karčią kavą, neįdėję cukraus, medaus ar kito saldiklio. Saldaus ingrediento paskirtis suteikti malonesnį skonį, o ne bandyti kažkaip prisitaikyti, save smerkti ar mėginti pabėgti.

Empatas turi suvokti savo savybes, jas pažinti ir pritaikyti realybėje. Juk tam čia ir gimė. Jei jaučiate, kad esate empatas, mokykitės atsiskleisti esamoje aplinkoje ir įvaldykite savo nervų sistemą. Jeigu auginate empatą, palaikykite ir padėkite save pažinti.

Didžiausia empatų problema – savo prigimties neigimas. Tokie žmonės, kad ir kaip mėgintų save kontroliuoti, dažnai tampa priklausomi nuo partnerio, kitų žmonių emocijų ir jų problemų, nes nesugeba nubrėžti ribų ir išlaikyti vidinės pusiausvyros.

Kai empatai gerai suvokia savo savybes, jie geba tapti profesionaliais įvairių sričių specialistais ir padeda kitiems, nežalodami savo psichikos. Tai nėra lengva, net ir pati autorė prisipažįsta, kad vis dar kartais užklumpa nerimas ar sunkiai valdomos emocijos. Tačiau ji žino, ką tokiais atvejais daryti, kad susigrąžintų pusiausvyrą bei to paties moko kitus.

Įprastai savęs pažinimas prasideda nuo įsitikinimų analizės. Būtent dėl jų susiformuoja tam tikros asmeninės savybės ir vertybių sistema. Įsitikinimai priverčia automatiškai reaguoti įvairiose situacijose. Jie tūno pasąmonėje, valdančioje apie 95 procentus mūsų minčių, jausmų ir poelgių. Jei tėvai įtikino, kad pasaulis kupinas pavojų, empatui tai gali dar labiau paaštrinti nervų sistemos veiklą. Tokį įsitikinimą turintis žmogus nuolat gyvens lyg karo lauke. Jam bus sunku sukurti darnius santykius ir juos išsaugoti. Taigi reikėtų panašius įsitikinimus atpažinti, suvokti ir priimti atitinkamus sprendimus.

Kitas svarbus žingsnis – ribų nubrėžimas. „Tu ir aš esame viena visuma, bet ne vienas ir tas pats,“ – pabrėžia Dr. Stephanie Red Feather. Reikėtų išmokti pasakyti „ne“, kada jaučiate, jog nenorite ir negalite padėti ar kažkaip elgtis. Taip pat nepamirškite, kad esate ne vieni, todėl neprivalote viską atlikti patys. Išmokite paprašyti pagalbos ar deleguoti darbus kitiems.

Nesistenkite bėgti nuo realybės

Pastaruoju laiku ypatingai išpopuliarėjo dvasingumas. Viskas būtų gerai, jei žmonės suvoktų jo reikšmę ir tikslingumą. Tačiau dauguma tiesiog bando pabėgti nuo nepakeliamos emocinės būsenos, vietoje to, kad save pažintų ir pritaikytų turimas savybes visų gerovei.

„Kai kylate tik aukštyn, atsisakydami savo kūno ir materialaus pasaulio, galite tapti dvasiškai stiprūs, bet silpni fiziškai arba nesugebantys užsiimti produktyvia veikla. Retkarčiais svarbu trumpam atsitraukti nuo materialaus pasaulio, nes tai suteikia mums galimybę pažvelgti į viską iš platesnės perspektyvos. Bet galiausiai turime sugrįžti žemyn ir viską, ką sužinojome, pritaikyti realiame pasaulyje bei spręsti realias savo gyvenimo problemas,“- pasakoja autorė.

Tad jei jaučiate, kad esate empatas ar auginate tokį vaiką, mokykitės įvaldyti šią gyvenimo dovaną, kad galėtumėte ja pasidalinti su kitais ir pajustumėte pilnatvę.